Proga pasididžiuoti valstybe – ir Estijos rinkimai (nuotraukos)

„Valdžia dirba visai gerai”, – Lietuvoje, ko gero, tektų su žiburiu paieškoti žmonių, kurie nė nemirktelėję taip pasakytų.

Užtat ne vienas ilgokai pagalvojęs estas tik gūžtelėtų pečiais: „Na, taip, dirba visai gerai, o kas čia tokio? Kodėl reikėtų juos bausti? Ir galų gale – kurie už dabartinius būtų geresni?”

Tiesa, toks požiūris ir net įsitikinimas, jog valdančioji Reformų partija laimės rinkimus, estų tinginiais vis dėlto nepavertė. Balsuoti ketina itin daug žmonių.

Rekordai gerinami jau dabar, juolab kad balsuoti Estijoje jau per antrus parlamento rinkimus buvo galima nekišant nosies iš namų – internetu ar netgi mobiliuoju telefonu. Paskutinėmis žvarbiomis vasario dienomis tokiais būdais pasinaudojo rekordiškai daug estų.

Jei šie rinkimai Estijoje būtų olimpinės žaidynės, jų ekspertai nedvejodami išvardytų favoritų sąrašą. Daugelis, ko gero, aukso medalius iš anksto kabintų šalies premjero Andruso Ansipo vedamai liberalių pažiūrų Reformų partijai.

2007 metais rinkimus laimėjusi partija, anot garsaus Estijos politologo Reino Toomlos, neabejotinai ir šįkart išlaikys valdžią.

„Šiuo metu politinė sistema yra itin stabili. Pirmą kartą nuo nepriklausomybės atgavimo vyriausybė valdė visus ketverius metus. Atrodo, jog rekordai bus tęsiami ir stabilumas išliks dar 4 metus”, – teigė R.Toomla.

Pasak eksperto, 2009 metais socialdemokratams palikus koaliciją buvo kilę tam tikrų nesklandumų. Bet Reformų partija ir jos mažesnioji partnerė – konservatyvių partijų susivienijimas „Pro Patria” ir „Res Publica” be didesnių nesutarimų valdė toliau.

Politologų manymu, toks stabilumas, nepaisant Estiją užgriuvusios ekonominės krizės ir jos pasekmių – ypač nedarbo, suteikė daugiau optimizmo.

Tikėjimą, kad netrukus bus geriau, paskatino ne tik valdžios skelbiami statistiniai duomenys apie atsigaunančią ekonomiką, augantį eksportą, bet ir euro įvedimas.

„Valdančiosios partijos tesėjo pažadus. Įstoję į ES ir NATO turėjome naują tikslą – įsivesti eurą ir kurti gerovės valstybę. Pastarasis tikslas vis dar primenamas kaip siekiamybė.

Estija pusiau juokais, pusiau rimtai ketina būti viena iš penkių turtingiausių Europos šalių arba bent jau viena iš 7.

Bet ir tuo jau yra pagrindo tikėti, nes euro įvedimas – pasiektas. Žmonės tai įvertino”, – teigė politologas.

„Patys nuobodžiausi rinkimai. Viskas juose aišku, išskyrus nebent tai, kam atiteks antroji vieta”, – „Lietuvos rytui” sakė Talino gyventojas 44 metų Peeteris Seppingas.

Ramiai ir neskubėdamas žodžius tariantis estas įsitikinęs, kad ilgą laiką apklausose antrojoje vietoje buvusi Centro partija gali prarasti turėtas pozicijas. Su tuo sutinka ir politologai bei sociologai.

Jų nuomone, Centro partijai pakenkė ne tik praėjusį gruodį kilęs skandalas dėl šios partijos lyderio Edgaro Savisaaro.

Šis 60-metis prorusiškomis pažiūromis garsėjantis Talino meras, rodos, įklimpo iki ausų – jis per tarpininkus iš Maskvos 2010 metais gavo 1,5 mln. eurų.

Tokia suma esą buvo skiriama cerkvei Taline statyti. Be vyriausybės saugumo komisijos nurodymu paviešintos slaptos pažymos rodo, kad E.Savisaaras už Rusijos pinigus žadėjo vesti Centro partiją į Estijos parlamento rinkimus.

Estijos saugumo policija E.Savisaarą atvirai įvardijo Rusijos įtakos agentu ir grėsme nacionaliniam saugumui. Bet kiek šis skandalas pakenkė paties E.Savisaaro ir jo partijos populiarumui, ekspertai nesiryžta spėlioti. O paprasti estai ir nesijaudina.

„Savisaaras yra Savisaaras. Ir nieko čia jau nepakeisi. Mes prie jo įpratome, žinome, kad jis populistas, žinome, kad daugiausia traukia prorusiškų pažiūrų ir lengvais pažadais suviliojamus žmones. Turi savo tirpstantį elektoratą, ir tiek”, – sakė P.Seppingas.

Bereikšmės E.Savisaaro kalbos, populistiniai pažadai ir vadovavimas Talinui įgriso ne tik daugeliui estų, bet ir rusakalbiams. Šių esą apverktiną padėtį vis dar stengiasi eskaluoti Rusija, tačiau kuo toliau, tuo nesėkmingiau.

Anot dienraščio „Eesti Paevaleth” apžvalgininko Madžio Taro, vis daugiau buvusių Centro partijos rėmėjų, ypač jaunimo, nusigręžia nuo E.Savisaaro ir dairosi į Socialdemokratų partiją.

Ši, anot kelių apklausų, gali aplenkti Centro partiją. Tiesa, kitos apklausos rodo, jog Centro partija žengia koja kojon su Reformų partija.

„Tiesa, ikirinkiminės apklausos – nemalonus dalykas. Pastebėjome tendenciją, kad prieš rinkimus skelbiamos apklausos rinkimų dieną būna mažai ko vertos”, – teigė sociologas Juhanas Kivirähkas.

Viena, dėl ko sutaria apklausų rengėjai, ekspertai ir paprasti estai – tai pagrindinė šiuo metu Estiją kamuojanti problema. Nieko stebėtino, ji artima ir lietuviams – nėra darbo.

Praėjusį mėnesį oficialiai nedarbas Estijoje siekė 10,4 proc. Tačiau ekspertai neabejoja, jog realiai bedarbių yra bent trečdaliu daugiau.

Tai reiškia, jog apie 100 tūkstančių darbingo amžiaus Estijos gyventojų nedirba, daugelis jų – jau mažiausiai metus. Nedarbas smogė tiek seniems, tiek jauniems.

Žiniasklaidos, leidybos, reklamos verslas vis dar negali atsigauti po 2008 metais patirto ekonominio šoko. Paslaugų ir pramogų sektorius neišsikapanoja iš nuostolių, nors prekybą ir pagyvino euro įvedimas bei eksportas.

Vis dėlto nedarbas yra bene pagrindinė priežastis, dėl kurios valdančiosios partijos sulaukia daugiausia kritikos. 61 procentas estų tai įvardija kaip pagrindinę šalies bėdą.

„Gaunu mažiau kaip 70 eurų per mėnesį. Tai – katino ašaros. Aš jau praradau viltį. Tokie žmonės kaip aš jaučiasi apleisti valdžios. Mums labai pikta, kai pasaulio lyderiai liaupsina Estiją, kad ši įveikė krizę”, – teigė 2009 metais darbo netekusi ir iki šiol nerandanti 32 metų Katrin.

Ne ką geriau jaučiasi ir paskutinio šiaudo griebęsi buvę bedarbiai, kurie dirba už minimalų atlyginimą. Antai 57 metų Liubovė Jegorova vaikų darželyje neseniai įsidarbino virėja. Ji gauna 192 eurus per mėnesį.

„Vasarą darželis bus uždarytas, tad į darbą grįšiu tik rudenį. Bet kaip reikės ištverti tą vasarą – neįsivaizduoju”, – skundėsi moteris.

Ji, kaip ir dalis kitų Estijos gyventojų, dėl savo padėties kaltina euro įvedimą.

Būtent aktyviai eskaluojama nedarbo tema vis dar prikausto estų dėmesį prie Centro partijos. Anot M.Taro, Centro partija rinkimų kampanijos metu nepasižymėjo estus taip žavinčiomis inovacijomis, bet pasirinko agresyvią reklamos kampaniją.

„Visi žinome, iš kur atkeliavo pinigai šiai kampanijai, – šypsodamasis pareiškė M.Taras. – Todėl E.Savisaarui liko tik paskelbti kuo dramatiškesnę kalbą apie padėtį šalyje.”

Tuo tarpu Reformų partija savo tikslą ir kryptį formavo ramiau. Tiesa, tradiciškai estiškai – neslepiant ambicijų dėl Estijos, kaip vienos turtingųjų Šiaurės šalių. Svarbiausia – išlaikyti kursą ir apgalvotomis, logiškomis priemonėmis įveikti visas problemas.

Tiesa, net ir nuobodžius rinkimus bei juose pabrėžiamas problemas estai pasauliui gali pristatyti originaliai.

Estijos įvaizdžio specialistai neslepia, jog apie rinkimus Estijoje pasaulis vėl išgirdo tik todėl, kad ši mažytė šalis jau antrą sykį parlamento rinkimuose balsuoja internetu.

„Tai iš tiesų labai patogu. Lauke šalta, ko man grūstis savaitgalį, jeigu galiu savaitę prieš rinkimus patogiai įsitaisęs ant savo sofos įsijungti kompiuterį ir balsuoti? – svarstė P.Seppingas ir pamąstęs pridūrė: – Žinai, balsuoti gulint lovoje – seksualu.”

Estas tikino, kad jo namuose neseniai viešėjusios dvi australės neslėpė pavydo dėl galimybės balsuoti internetu.

Be to, šiemet balsuojant asmens tapatybę buvo galima patikrinti ir be paso – tiesiog mobiliuoju telefonu, turint specialią kortelę.

Balsavimo moderniomis priemonėmis teise pasinaudojo šalies vadovai, ragindami estus pasielgti taip pat. Raginimai įtikino, o estai pasiekė naują rekordą – 114 tūkstančių, arba 16 procentų, estų balsavo internetu. Išankstinio balsavimo galimybe pasinaudojo apie 250 tūkst. estų.

„Pamiršau savo slaptažodį, todėl nespėjau. Ką gi, nieko tokio, galėsiu eiti balsuoti kaip seniau”, – šyptelėjo M.Taras.

Be to, estai nė negalvoja nebalsuoti – koks gi tai protestas, jei iš viso nebalsuoji? Todėl šį savaitgalį Estijoje tikimasi didžiausio rinkėjų aktyvumo per pastarąjį dešimtmetį.

Tai, anot ekspertų, rodo ir estų politinę brandą, nors pilietinė pareiga bei racionalus požiūris ir taip įaugę estams į kraują.

„Mes per 93 metus sukūrėme gerą valstybę ir dabar galime tuo džiaugtis bei didžiuotis.

Turime pilietinę pareigą ir ja pasinaudojame.

Niekas už mus nespręs Estijos valstybės reikalų.

Tai mūsų pareiga – kurti Estijos Respubliką”, – šalies gyventojų nuotaikas minint nepriklausomybės dieną – Vasario 24-ąją apibūdino Estijos premjeras.

Balsavimas rinkimuose į parlamentą – ne vien 18 metų sulaukusių estų pareiga. Estijos nacionalinė jaunimo taryba vasario 25–kovo 3 dienomis rengė alternatyvius rinkimus į šešėlinį parlamentą.

Rinkimų metu balsuoti galėjo 14–17 metų jaunuoliai. Balsavimas vyko internetu. Anot Estijos nacionalinės jaunimo tarybos atstovės spaudai Meelikos Jurisaar, Estijoje gyvena apie 69 tūkst. tokio amžiaus jaunuolių. Tikimasi, kad šiemet balsavusiųjų bus bent 3 tūkst.

Tiesa, nors šie rinkimai gali pasirodyti tarsi žaidimas ar simuliacija, kuri nieko nelemia, jaunuoliai turėjo galimybę rinkti realius kandidatus į parlamentą ir balsuoti už tikras partijas.

Be to, prieš balsavimą vyko tikri debatai. 2005 metų rinkimų metu jaunieji estai balsavo panašiai kaip ir suaugusieji. Tiesa, daugiau balsų buvo atseikėta ir mažoms partijoms.

Balsuojantys internetu estai turi būti Estijos piliečiai. Balsuojama internetu įrašius savo asmens tapatybės kortelės numerį arba per elektroninę bankininkystę. Tačiau pati sistema garantuoja anonimiškumą.

Anot rinkimų organizatorių, taip jaunieji estai skatinami ne tik aktyviau įsitraukti į politinę veiklą bei tapti geresniais piliečiais, bet ir leidžia visuomenei bei tikriems politikams įsiklausyti į jaunosios kartos balsą.