Informuojama, kad M.Gaddafi pasiūlė sukilėliams sušaukti
parlamentą ir pasiekti kompromisą, pagal kurį jis galėtų nutraukti
kovą ir pasitraukti nuo valdžios, gavęs garantijų, kad nei jis, nei
jo šeima nebus persekiojami ir turės neliečiamybę.
Opozicijos atstovas, su kuriuo Bengazyje kalbėjosi „Al Jazeera“
korespondentas, tokį kompromisą pavadino neįmanomu, nes tokiu būdu
M.Gaddafi pasitrauktų „garbingai iškelta galva“, kas įžeistų
šalies žmones, žuvusius ar nukentėjusius dėl diktatoriaus kaltės.
Kovo 7 dieną per nacionalinę Libijos televiziją, kurią
kontroliuoja M.Gaddafi šalininkai, prabilo buvęs šalies ministras
pirmininkas Azusas al Talhi. Jis paragino
sukilėlius pradėti derybas, nutraukti kraujo praliejimą ir
neleisti, kad į Libijos vidaus reikalus imtų kištis užsienis.
Savo ruožtu sukilėliai pareiškė, kad dialogas galėtų prasidėti tik tokiu atveju, jei M.Gaddafi atsisakytų valdžios.
„Al Jazeera“ tinklalapyje taip pat skelbiama, kad Libijos
saugumo pajėgos, lojalios M.Gaddafi, žudo savo kolegas, kurie
atsisako šaudyti į sukilėlius. Grupė opozicionierių, veikiančių į
vakarus nuo Tripolio, televizijai esą perdavė nuotraukas, kuriose
užfiksuoti sušaudyti saugumo pareigūnai.
Vienas stambiausių JAV
bankų „Morgan Stanley“ nutraukė visus sandorius ir prekybos nafta
bei naftos produktais operacijas su Libija dėl JAV valdžios
paskelbtų sankcijų prieš Libijos diktatorių Muammarą
Gaddafi. Apie tai agentūrai „Reuters“ pranešė su situacija gerai
informuoti šaltiniai.
JAV valdžia dar kovo 1 d. užblokavo M.Gaddafi ir jo šeimos priėjimą prie Libijos aktyvų, esančių
Jungtinėse Valstijose. Bendra lėšų suma, įšaldyta JAV prezidento
Baracko Obamos įsakymu, siekė apie 30 mlrd. JAV
dolerių. Tai didžiausia suma, kokia kada buvo užblokuota pagal
sankcijų programą. Tarp „užblokuotų“ aktyvų - ir Libijos
vyriausybės, centrinio banko lėšos.
Kaip žinoma, vasario 25 d. B.Obama nurodė įšaldyti M.Gaddafi ir jo vaikų aktyvus, taip pat Libijos vyriausybės ir kitų Šiaurės Afrikos valstybės struktūrų aktyvus.
Taip pat Vašingtonas pirmadienį pareiškė, jog svarstė galimybę duoti ginklų Libijos
sukilėliams, kovojantiems su Muamaru Gaddafi,
tačiau nurodė, jog toks žingsnis būtų pirmalaikis, nes jos dar
vertina įvairias opozicines jėgas.
Vašingtonas taip pat sakė, kad stiprėjant tarptautinėms
diskusijoms dėl tolesnių žingsnių Libijos atžvilgiu, toliau
svarstomos visos galimybės, tarp jų galimybė oro erdvę virš šios
Šiaurės Afrikos šalies teritorijos paskelbti neskraidymo zona,
kitos karinės priemones bei humanitarinės pagalbos suteikimas.
Tačiau gynybos sekretorius Robertas Gatesas
įspėjo, kad bet kokiam JAV įsikišimui į konfliktą tarp
autokratinio Libijos lyderio M.Gaddafi ir vis labiau jį į kampą
spaudžiančių sukilėlių veikiausiai reikės tarptautinio
pritarimo.
Tai buvo naujausi atsargūs Baltųjų rūmų žingsniai
komplikuotame diplomatiniame manevravime dėl Libijos, jiems jaučiant
vis didesnį spaudimą šalies viduje ir užsienyje imtis
ryžtingesnių pastangų apsaugoti civilius libius ir išstumti
M.Kadhafi iš valdžios. \
„Dėl apginklavimo, ginklų tiekimo klausimo - tai viena iš
virtinės svarstomų galimybių“, - sakė Baltųjų rūmų atstovas
spaudai Jay Carney. „Tačiau jei siekiant tokio tikslo įgyvendinamos tokios
galimybės, būtinas geras informuotumas“, - pabrėžė jis.
„Būtų skubotas žingsnis siųsti daugybę ginklų į pašto
dėžutę Libijoje, mums nederėtų skubinti įvykių“, - pridūrė
J.Carney.
Šie žodžiai patvirtina, kad Vašingtonas nelinkęs duoti
ginklų konflikte dalyvaujančioms grupėms, apie kurias turima ne
itin daug informacijos.