Dalai Lama, kuris šiame judėjime atlieka labiau dvasinio lyderio
vaidmenį, sakė, jog kitą savaitę, kai susirinks tremtyje
veikiantis Tibeto parlamentas, jis sieks, kad būtų priimtos
pataisos, leisiančios jam atsistatydinti iš politinio posto.
„Mano troškimas perduoti įgaliojimus neturi nieko bendra su noru
nusiimti atsakomybės naštą“, - sakė Dalai Lama, kalbėdamas
Indijos šiauriniame Dharamsalos mieste, kur įsikūrusi tremtyje
veikianti Tibeto vyriausybė.
„Ilgalaikėje perspektyvoje tai pasitarnaus tibetiečiams. Taip
elgiuosi ne todėl, kad būčiau nusivylęs“, - pridūrė jis.
Reaguodamas į Dalai Lamos žodžius apie ketinimą atsistatydinti
Kinija pareiškė, kad budistų hierarchas Dalai Lama „mulkina“
pasaulį.
„Pastaraisiais metais jis dažnai kalbėjo apie atsistatydinimą.
Manau, tai yra jo triukai, skirti apmulkinti tarptautinę bendriją“,
- žurnalistams sakė užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai
Jiang Yu.
„Vyriausybė tremtyje yra netesėta politinė organizacija, kurios
nepripažįsta nė viena pasaulio valstybė“, - pridūrė ji.
Dalai Lamai tebuvo penkiolika, kai jis 1950 metais, kinų kariams
įžengus į Tibetą, buvo paskirtas „valstybės vadovu“. 1959 metais
po nesėkmingo sukilimo prieš kinų valdymą jis paliko savo
gimtinę.
75 metų Nobelio taikos premijos laureatas jau seniai kalba apie
ketinimus atsisakyti iš esmės formalaus politinio posto. Tačiau jis
išsaugos kur kas reikšmingesnį tibetiečių judėjimo dvasinio
vadovo vaidmenį.
„Dar septintajame dešimtmetyje ne kartą pabrėžiau, kad
tibetiečiams reikia lyderio - Tibeto žmonių laisvai išrinkto
lyderio, kuriam galėčiau perduoti valdžią“, - sakė Dalai Lama.
„Dabar išties atėjo laikas tai įgyvendinti“, - pabrėžė jis.
Dalai Lamos pasaulietiškos pareigos iš esmės yra formalaus
pobūdžio, o po 2001 metais vykusių pirmųjų tiesioginių ministro
pirmininko rinkimų jis jau buvo paskelbęs, jog „dalinai
atsistatydina“ iš tremtyje veikiančios vyriausybės formalaus vadovo
posto.
Ilgi dešimtmečiai tremtyje nesusilpnino dvasinio ir
pasaulietinio lojalumo Dalai Lamai, kurio autoritetas buvo jungiamoji
grandis tarp skirtingų tibetiečių judėjimo stovyklų, dalis kurių
pasisako už radikalesnę darbotvarkę nei budistų vienuolio
nesmurtinė kampanija už Tibeto autonomiją Kinijos sudėtyje.
Dalai Lamos kalba aiškiai rodo, kad jis nesitrauks iš politinės
kovos ir toliau atliks „savo vaidmenį dėl teisingo Tibeto reikalo“.
Nepaisant garbaus amžiaus ir nedidelių sveikatos problemų Dalai
Lama toliau intensyviai keliauja - kasmet kelionėse jis praleidžia
maždaug pusę metų.
Nors budistų vienuolis tarptautinėje arenoje yra labai gerbiama
asmenybė, oficialiai valstybės vengia deklaruoti paramą jo
judėjimui, nenorėdamos, kad dėl to nukentėtų politiniai ir
prekybiniai ryšiai su Pekinu.
Savo kalboje Dalai Lama pasmerkė niūrią Kinijos valdomo Tibeto
realybę, kai žmonės priversti gyventi jausdami nuolatinę baimę ir
nerimą.
Pasak Tibeto dvasinio lyderio, dėl pastarųjų šešių
dešimtmečių represinės politikos tibetiečių problema tapo kaip
niekada opi.
Dalai Lamos pasitraukimas iš politinio posto nesusilpnins jo
autoriteto ir išskirtinio statuso, tačiau jis rodo, jog spartinamas
pasirengimas užpildyti vakuumą, kuris neišvengiamai atsiras jam
mirus.
