NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje numatytas pagrindines temas toliau sėkmingai keičia Libijoje vykstantys mūšiai. Vietoje kalbų apie NATO ateities viziją, pirmiausia gynybos ministrai sėdo aptarti to, kaip NATO turėtų reaguoti į neramumus Šiaurės Afrikos valstybėje. Nepaisant to, jog į Briuselį Lietuva atsiuntė tik krašto apsaugos viceministrą Vytautą Umbrasą.
Anot V.Umbraso, Vilniui padėtis Libijoje vis dėlto rūpi: „Lietuva rimtai žiūri į įvykius Libijoje. Ir, be abejonės, mes pritariame, kad vyktų paruošiamasis darbas, žinoma, tik planavimo lygyje, ne daugiau. Ir kad nežinia kaip situacijai plėtojantis mes galėtume priimti tam tikrus sprendimus.“
Tokia pozicija nepasikeitė ir po kiek užtrukusių gynybos ministrų diskusijų – NATO atstovai neatmetė galimybės, jog veiksmų prieš Libiją bus imtąsi.
Tiesa, atsakomybę dėl bet kokios galimos Aljanso operacijos NATO narių ministrai sutartinai suvertė Jungtinėms Tautoms. Tačiau jei antradienį NATO vadovas minėjo „išmintingą bei atsargų“ planavimą, tai šiandien aukščiausi Aljanso pareigūnai jau prabilo apie „atvirą planavimą“.
NATO gynybos ministrams pristatytos priemonės, kurių galėtų imtis Aljansas. Viena jų – neskraidymo zonos Libijoje įvedimas.
Tačiau pasibaigus susitikimui Lietuvos krašto apsaugos viceministras tikino, jog iki šiol kalbėti galima tik apie pirmąsias dvi fazes – humanitarinę pagalbą ir ginklų embargą Libijai. Tokiu atveju Vilnius galėtų prisidėti tik netiesiogiai – jei Aljansas nuspręstų humanitarinės pagalbos gabenimui panaudoti transporto lėktuvus C-17.
Šiais orlaiviais 45 valandas per metus gali naudotis ir Lietuva, kuri, anot Lietuvos atstovo prie NATO Lino Linkevičiaus, suteiktų jai skirtas valandas, jei iškiltų būtinybė.
Bet NATO planuose yra ir tiesioginio įsikišimo galimybė. Tačiau anot viceministro, Lietuva kol kas neplanuoja prisijungti prie galimos operacijos, tačiau NRF budintis Lietuvos Oro uosto paramos vienetas, kurį sudaro 18 karių, yra pasiruošęs.
Aptarę Libijos klausimus ir atlaikę naujienų apie neskraidymo zoną kamantinėjančių žurnalistų antplūdį, NATO gynybos ministrai vėl susirinko aptarti jau ne tokių skubių, bet ne mažiau svarbių klausimų.
Kaip užtikrinti efektyvią Aljanso narių gynybą sunkmečio pasekmių kamuojamose NATO narėse? Ne paslaptis, jog lėšų stygiumi gynybai skundžiasi ir kitos organizacijos narės - ne vien Lietuva.
Tačiau pastaroji Briuselyje linksniuojama ir kaip teigiamas pavyzdys. Tinkamas pavaizduoti NATO siūlomą receptą, pavadintą „Protinga gynyba“.
„Susitikimo metu visų šalių atstovai, rodos, linkčiojo galvomis, pritarė iniciatyvai dėl „protingos gynybos“. Dabar, praėjus vos 4 mėnesiams mes girdime įvairių numykimų. Jog esą galbūt ir gerai ta „protinga gynyba“, bet netinka tai viena, tai kita“, - prasitarė NATO pareigūnė, nepanorusi būti įvardyta.
Ir nors apie konkrečias besispyriojančias šalis taip pat atvirai nekalbama, tačiau neslepiama tai, jog mažiausiai suinteresuotumo rodo didžiosios valstybės, kurioms tektų didžioji „protingosios gynybos“ našta. Pavyzdžiui, privačiai Briuselyje iš A.Fogho Rasmusseno idėjos kandžiai šaiposi amerikiečių diplomatai.
Kas yra ta „protinga gynyba“ ir kas joje tokio protingo? Iniciatyvos esmę lrytas.lt apibūdino NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas: „Daugiau saugumo už mažesnius pinigus.“
„Tačiau kaip išleisti mažiau išleisti, bet pasiekti daugiau ir ar tai nėra iliuzija?“ - klausiu NATO vadovo. Pavyzdžių A.F.Rasmussenas ieškoti toli nesiūlo: „Pavyzdžiui, oro policijos misija Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tai yra sėkmingas „protingos gynybos“ pavyzdys. Kiekviena NATO narė neprivalo leisti ypač brangiems naikintuvams įsigyti bei išlaikyti, jos gali specializuotis tam tikrose srityse.“
„Mes tuo suinteresuoti”, - pritarė ir V.Umbrasas. Paklaustas, ar „protingos gynybos“ – NATO oro policijos misijos įgyvendinti tarp Aljanso narių Vilnius nejaučia šaltuko, V.Umbrasas pripažino, jog panašių nuotaikų kurį laiką tikėtasi: „Dirbame su partneriais, kad oro policija būtų pratęsta ir po 2014-ųjų. Didelio pasipriešinimo nėra.”
Tiesa, jis pripažino, jog su kai kuriomis valstybėmis iškyla problemų. Antai Jungtinė Karalystė, oro policijos funkcijas vykdžiusi vos kartą, 2004-aisiais dėl dar vienos misijos Lietuvoje iki šiol derasi.
Tiesa, jis pripažino, jog Vilniui pastaraisiais metais vis sunkiau argumentuoti savo poziciją, mat Lietuva yra antra nuo galo pagal lėšų gynybai skyrimą po Liuksemburgo.
Dėl to, anot V.Umbraso, nemalonių klausimų Lietuvos pareigūnams tenka išgirsti nuolat: „Labai sunku ką nors atsakyti, kai kitos šalys, pavyzdžiui, Estija skiria daug daugiau. Noriu tikėti, kad netolimoje ateityje galėsime skirti didesnį finansavimą.“