Jis pabrėžia, jog Japonijoje veikiantys reaktoriai yra visiškai
kito tipo negu Černobylio atominėje elektrinėje (AE).
„Japonijoje reaktoriai - šiuolaikinio tipo. Visus skilimo
produktus turi sulaikyti reaktoriaus apvalkalas, galimi tik dujiniai
išmetalai“, - sakė V.Hlyhala bei pridūrėm, kad statant AE,
atsižvelgta ir į teritorijos seismingumą.
„Be to, tie reaktoriai apskaičiuoti padidinto seismingumo
sąlygoms, nors dabartinė situacija ir yra už projektuotos ribos“, -
pažymėjo jis.
„Taigi, kokių nors rimtų pasekmių, kaip buvo Černobylyje,
neturėtų būti“, - ramino V.Hlyhala.
Vienos tarptautinės
branduolinės energetikos organizacijos pareigūnas šeštadienį
paskelbė manantis, jog vienoje Japonijos atominėje elektrinėje
nugriaudėjusį sprogimą galėjo sukelti nutekėjusios vandenilio
dujos, todėl tikėtina, kad radioaktyvios medžiagos į aplinką
nepateks.
„Akivaizdu, kad įvyko vandenilio sprogimas..., užsiliepsnojus
vandeniliui“, - Londone įsikūrusios Pasaulinės branduolinės
asociacijos ryšių su visuomene skyriaus direktorius Ianas Hore'as-
Lacy (Janas Horas-Leisis) sakė naujienų agentūrai „Reuters“, gavus
pranešimų apie sprogimą Japonijoje.
„Jeigu vandenilis užsiliepsnojo, jo nebeliko - jis nebekelia
jokio tolesnio pavojaus, - pridūrė pareigūnas. - Kiek žinome,
ypatingo radiacijos nuotėkių pavojaus nėra. Jų gali būti, tačiau
šito mes dar nežinome. Nėra priežasties manyti, jog tai tikrai
įvyko dėl to (sprogimo).“
Japonijos vyriausybė pranešė, kad spinduliuotė prasiskverbė
iš prieš 40 metų pastatytos Fukušimos-Daiči elektrinės pirmosios
jėgainės. Šioje elektrinėje, esančioje į šiaurę nuo Tokijo, po
8,9 balo žemės drebėjimo driokstelėjo sprogimas, sugriovęs bloko
stogą; taip pat kilo nuogąstavimų, kad gali išsilydyti reaktoriaus
šerdis.