Daugiausia nerimo sukėlė netoli žemės drebėjimo epicentro atsidūrusios atominės elektrinės ir žinios apie nutekėjusias radioaktyvias medžiagas, tačiau tūkstančiai Japonijos gyventojų taip pat užgulė internetą, kad sužinotų, ar nieko nenutiko jų artimiesiems, nes telefono linijos visoje šalyje neveikė.
Pranešama, kad mažiausiai 1,7 tūkst. žmonių žuvo ar dingo be žinios, o šimtai tūkstančių liko be pastogės, kai milžiniškos cunamio bangos užgriuvo Šiaurės rytų pakrantę, niokojo namus, kelius ir ištisus kaimus.
„Net bare mes sekame žinias, - sako 26 metų Kasumi, nusprendusi susitikti su draugais Akasakos centre. - Aš žiūriu, kaip cunamis ryja namus, ir tai atrodo tarsi filmas.“
„Aš gyvenu viena ir, kai grįžtu namo, man darosi baisu“, - priduria moteris.
Kai kurios kavinės šeštadienį iš viso neatsidarė. „Mūsų baras uždarytas dėl žemės drebėjimo, - aiškina 42 metų Kenichi Wakaki, dirbantis Tokijo centre. - Mūsų baras vėl turėtų veikti pirmadienį, bet aš baiminuosi, kad ši nelaimė gali paveikti ekonomiką. Mūsų verslas pastaruoju metu po truputį kilo.“
Žmonės su išgąsčiu sekė naujienas, kad „Tokyo Electric Power“ jėgainės reaktoriuje nutekėjo radioaktyvus cezis, kai elektrinės viduje nugriaudėjo sprogimas. Socialinius tinklus užplūdo panikos kupinos žinutės.
„Grįžau namo aštuntą ryto po slegiančios nakties... Dabar atominė elektrinė sprogo ir mes galime apsinuodyti radiacija“, - „Facebook“ tinklalapyje parašė 23 metų Tokijo biuro darbuotoja.
„Aš nežinau, ką daryti, kas bus toliau, ar aš būsiu gyva rytoj?“ - klausė ji.
Visame pasaulyje iš šalies išvykę japonai naudojasi internetu, kad susisiektų su savo šeimomis ir draugais. „Negaliu susisiekti per telefoną... bet Toru pasiekė per „Facebook“. Ačiū Dievui už „Facebook“!“ - parašė vienas Tokijo gyventojas.
„Taip! Jis nuverčia diktatorius ir sujungia mylinčiuosius“, - pakomentavo kitas internautas. Tačiau kiti vartotojai nebuvo tokie laimingi. „Aš negaliu susisiekti su šeima ir draugais po cunamio, - guodėsi Sofijos universiteto Tokijuje studentė. - Man reikia informacijos.“
Žemės drebėjimai - dar ne Pasaulio pabaiga
Haitis, Čilė, Naujoji Zelandija, o dabar - ir Japonija. Galingi žemės drebėjimo smūgiai supurtė vieną Žemės vietą po kitos vos per metus, tačiau mokslininkai ragina neieškoti Pasaulio pabaigos ženklų.
„Nieko neįprasto nevyksta“, - ramina JAV Geologinių tyrimų tarnybos seismologas Danielis McNamara. Jis sako, kad žemės drebėjimai įvyksta, kai sujuda ir susiduria tektoninės plokštės po žemės paviršiumi, kur gamtiniai reiškiniai vyksta nuolatos, o smulkūs supurtimai kiekvienais metais vyksta tūkstančius kartų.
8,9 balų stiprumo žemės drebėjimas Japonijoje tapo galingiausiu per 140 metų. JAV Geologinių tyrimų tarnyba teigia, kad 9 balų stiprumo žemės drebėjimas prilygsta 25 tūkst. atominių bombų.
Prieš keturiolika mėnesių per žemės drebėjimą Haityje žuvo daugiau nei 300 tūkst. žmonių, po mėnesio Čilėje katastrofa pareikalavo daugiau nei 500 aukų, o šių metų vasario pabaigoje Naujojoje Zelandijoje požeminiai smūgiai taip pat pasiekė 6,3 balų.
„Mums tiesiog nepasisekė, žemės drebėjimai įvyko netoli tankiai apgyvendintų vietų ir todėl tai tapo žiniomis. Jeigu tai nutiktų negyvenamose vietose, niekas apie tai nepranešinėtų“, - sako Floridos tarptautinio universiteto profesorius Grenville'is Draperis.
Jis ir D.McNamara tvirtina, kad žmogus iš prigimties visur ieško paaiškinančių ryšių neaiškiuose įvykiuose, tarp jų - ir gamtos katastrofose, tokiose kaip žemės drebėjimas. „Mes esame ryšius atpažįstančios beždžionės... Mes nuolat ieškome ryšių ir tai mus dažnai suklaidina. Kartais mes pernelyg daug interpretuojame“, - tikina G.Draperis.
D.McNamara teigimu, sparčiai gerėjančios technologinės galimybės įvertinti ir pranešti apie žemės drebėjimus, taip pat intensyvėjantis žiniasklaidos dėmesys prisideda prie „klaidingo požiūrio“, kad pasaulyje daugėja mirtinų žemės drebėjimų.
„Mes galime stebėti kur kas daugiau ir kur kas greičiau nei praeityje“, - aiškina jis. Anot jo, nėra mokslinių įrodymų, kuriais būtų galima susieti Čilės ir Japonijos žemės drebėjimus.