Kovo 12 d., šeštadienio popietę Portugalijoje minios nepatenkintų šalies gyventojų išėjo į gatves. Spontaniška protesto akcija įvyko dvylikoje Portugalijos bei aštuonuose Europos miestuose. Lisabonoje priskaičiuota virš dviejų šimtų tūkstančių, kituose miestuose apie 80 tūkstančių protestuotojų, įskaitant Porto, Faro, Guimaraes, Viseu, Leiria miestus.
Taiki nepolitinė demonstracija užsimezgė per socialinį "Facebook" tinklą, inicijuota jaunimo, vadinamos “sunkumų kartos“ atstovų. Tačiau į gatves išėjo įvairių kartų žmonės - protestuodami prieš tą patį – bedarbystę, nestabilumą, reikalaudami, kad vyriausybė imtųsi keisti esamą situaciją.
Dalyvių demonstracijose buvo daug daugiau, nei buvo užsiregistravę „Facebooko“ renginio kvietimuose - tą pačią dieną ir valandą įvairiose Portugalijos bei didesnę portugalų emigrantų koncentraciją turinčiuose Europos miestuose susirinkti protestui sutartoje vietoje.
„Sunkumų karta“ – ne tik jaunimas
Demonstracija įgavo „Sunkumų kartos“ (port. k. “Geração à rasca”) pavadinimą dėl taip pasivadinusio judėjimo ir demonstracijos iniciatorių, atstovaujančių taip pat vadinamą jaunimo kartą, kuri šiandieninėje Portugalijoje susiduria su sunkumais be išeities – rasti nuolatinį, o ne valandininko darbą, dažniausiai siūlomą be darbo sutarčių ir neturintį ateities garantijų. Daugelis aukštąjį mokslą baigusių šios kartos atstovų neranda darbo, turi stažuotis be atlyginimo, dažnas tebegyvena tėvų namuose, negalėdami kitaip išsilaikyti finansiškai, arba yra priversti emigruoti.
Portugalijos naujienų televizijos kanalai („TVI 24“, „SIC Notícias“, „RTP Notícias“), dažnai transliuojantys svarbius įvykius šalyje tiesioginiame eteryje, skyrė visą popietę vaizdams iš Lisabonos bei Porto miestų, kur studentai, bedarbiai, pensininkai, šeimos su vaikais ir jų plakatai užtvindė senamiesčio aikštes ir alėjas.
Portugalai nelinkę išeiti į gatves
Portugalai dažniausiai rami ir pasyvi tauta, nelinkusi protestuoti, nepanaši pavyzdžiui į Prancūzijos aktyvią politiškai visuomenę, linkusią pareikšti savo poziciją demonstracijose, kurios dažnai baigiasi suirutėmis, riaušėmis, tačiau gebantys priversti savo vyriausybę pakeisti priimtus sprendimus. Ši protesto akcija Portugalijoje buvo taiki. Toje pačioje nepatenkintų, „norime pokyčių“ skanduojančių, dainuojančių, plakatus nešančių portugalų minioje buvo matyti ir ultra dešiniųjų, ir anarchistų grupuočių. Tačiau jokių suiručių nebūta.
Vyriausybės sprendimai nepadeda
Televizijų apklausti mitinguotojai tik abejojo, ar ši protesto akcija privers jų vyriausybę ką nors pakeisti. Krizės kankinama šalis, vadovaujama socialistų vyriausybės, pastaruoju metu priima vis naujus taupymo planus, kuriems nepritaria nepatenkinti portugalai, manantys, kad vyriausybė turėtų irgi imti taupyti savo „darže“, arba rasti kitokią išeitį išbristi iš sunkmečio. Šalies piliečiams didinami mokesčiai, mažinamos lengvatos. Valstybinį darbą dirbantiems portugalams nuo 2011 m. sumažinti atlyginimai. Tačiau vyriausybė vis dar ketina tiesti greitojo traukinio „TGV“ liniją iki Ispanijos, pareikalausiančią milijoninių investicijų.
Žalieji čekiai – be ateities garantijų
Didelė dalis portugalų dirba kaip valandininkai, išrašydami už savo atliktas darbovietėje ar individualiems klientams paslaugas čekius, vadinamuosius „recibos verdes“ („žalieji čekiai“).. Taip dirba advokatai, žurnalistai, kalbų mokyklų mokytojai, dėstytojai, gydytojai, architektai, mokslininkai, vertėjai, įvairių paslaugų teikėjai.
Spėjama, kad tokiu būdu dirba apie milijonas Portugalijos gyventojų, ir šis skaičius auga ką tik studijas baigusių portugalų sąskaita, kurie nesugeba susirasti kitokio darbo. Toks darbas neįpareigoja darbdavių, todėl dažnai yra vienintelis siūlomas. Tokiam, nepriklausomu rėžimu (pats sau „bosas“) dirbančiam valandininkui nemokamas tryliktasis atlyginimas bei kalėdinė išmoka, mokami etatiniam darbuotojui. Toks darbuotojas neturi teisės į apmokamas atostogas ar išmokas dėl ligos, o nutraukęs savo vykdytą darbinę veiklą, į bedarbystės išmoką.
Tačiau tokie „paslaugų teikėjai“ turi, nepriklausomai nuo kas mėnesį svyruojančio atlyginimo, mokėti fiksuotą mokestį portugalų Sodrai. Tiesa, tai suteikia galimybę į nemokamą sveikatos apsaugą, motinystės atostogas. Tačiau kai kurie nepakankamai darbo valandų ir dažnai laikinų darbo pasiūlymų turintys paslaugų teikėjai skundžiasi, kad uždarbis po visų nuskaičiuotų mokesčių, kurie nuo šių metų dar išaugo, lieka nepakankamas pragyventi. Tokie asmenys dažnai nesikreipia į darbo biržą, net oficialiai užbaigę savo veiklą, tad neįraišomi į augantį bedarbystės procentą Portugalijoje.
Protestuotojų karta pastūmėjo idėjas į „Euroviziją“
Prieš savaitę įvykusioje Portugalijos atrankiniame konkurse į „Euroviziją“ komikas ir dainininkas Želas (Gel) su savo grupe „Homens da Luta“ (port. k. „Kovos vyrai“) pristatė savo dainą su revoliuciniu tekstu. Pagarsėjęs provokacijomis gatvėse, mitinguose bei netyčia pagaunantis politikus su savo garsiakalbiu ir kolegai brazdinant gitarą bei dainuojant Portugalų revoliuciją priešais fašizmą primenančių dainų tekstą „Luta luta, camarada, luta, contra a reacção“ (port. k. „Kovok kovok, drauge kovok, priešais reakciją“), kovos vyrai nesulaukė didelio „Eurovizijos“ žiuri komisijos palaikymo su savo nauja daina „Luta é alegria“ (port. k. „Kova ir džiaugsmas“). Žiuri sudarė Portugalijos miestuose iš trijų asmenų sudarytos komisijos, atskirai skyrusios balsus už atrankinio konkurso dainas. Tai lėmė 50 proc. sprendimo, kas turėtų atstovauti šiemet Portugaliją, likusi dalis buvo palikta telefonu balsavusiai Portugalijai.
Žiuri narių sprendimas visiškai nesutapo su Portugalijos žiūrovų nuomone, kuri balsų dauguma nusprendė, kad šiemet šalį atstovaus būtent ši „Homens da luta“ daina. Šis populiarumą ir audiencijas šalyje senokai praradęs televizijos dainų konkursas greičiausiai sulaukė būtent šios – nusivylusios kartos atstovų dėmesio, kaip savotiško priekaišto, pasirinkusių komiko, ironiškai kviečiančio kovoti, dainą.
Neveltui grupė jau prieš kurį laiką buvo patvirtinusi savo dalyvavimą kovo 12 d. protesto akcijoje, ir Želas „Eurovizijos“ atrankos transliacijos metu pakvietė tautiečius akcijoje sudalyvauti.
Apie sunkumų kartą ironiškai dainuoja ir garsi portugalų grupė „Deolinda“, savo naujojoje dainoje sakydama: „Esu iš kartos be atlyginimo, ir manęs nejaudina ši situacija, kokia kvaila aš esu“.
Tokios dainos įtakojo jaunimą, ir visą pavargusią, bet iki šiol tik patylomis niurnėti apie sunkumus linkusią neryžtingą portugalų tautą. Politikos komentatoriai kalba apie įvykusio protesto reikšmingumą. Jis laikomas vienu didžiausių protesto akcijų nuo 1974m. balandžio 25 d. revoliucijos, kurios metu susivienijusi tauta nuvertė fašistinį rėžimą ir virto demokratine šalimi.