Rusijoje – intriguojamos valdžios dėlionės

Kremliaus partija vadinamai „Vieningajai Rusijai” staiga kilo netikėta idėja – sukurti šalyje naują valdžios organą – Tautos politinį biurą.

Pasiūlymas pateiktas svarstyti oficialiame partijos tinklalapyje, nors jis gali būti įgyvendintas tik pakeitus šalies konstituciją.

Idėjos esmė – iš visų valdžios atšakų, taip pat pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos atstovų sukurti tam tikrą aukščiausiąjį valdymo organą.

Jis turėtų užsiimti ne kasdieniais šalies ir žmonių rūpesčiais, bet parengti strategines plėtros kryptis. Tiesa, Tautos politinio biuro įvairiais klausimais priimtus sprendimus bus privaloma vykdyti visiems kitiems Rusijos valdžios organams.

Kažką panašaus dabar galima išvysti Irane. Tiesa, ten nėra jokio politinio biuro, bet yra vadinamoji Ekspertų taryba ir aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei. Būtent šio dvasinio tautos lyderio nurodymai turi didžiausią galią visoje šalyje.

V.Putinas prieš kelerius metus aplankė ajatolą Irane ir, kaip sakė jį lydėję žurnalistai, labai susidomėjo Irano „valdžios vertikale”.

Todėl nenuostabu, kad pasiūlymo, kurį dabar pateikė „Vieningoji Rusija”, potekstė visiems aiški – būsimajam Tautos politiniam biurui turi vadovauti būtent V.Putinas.

„Dmitrijui Medvedevui iškilo klausimas – kur dėti V.Putiną? Aišku, kad tokio gerbiamo žmogaus tiesiog išleisti į atsargą negalima – tik paaukštinti.

Valdančiųjų žargonu, tai yra „spyris į viršų”.

Tokio „spyrio” koncepcijos kūrimu dabar užsiima visi žmonės, dirbantys D.Medvedevui. O esant dabartinei politinio absurdo situacijai, galimi sprendimai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nepriimtini”, – padėtį komentavo vienas žymiausių Rusijos politologų Stanislavas Belkovskis, kuris šį projektą laiko tik vienu iš daugybės variantų.

Dabartiniam premjerui ir vis dar faktiniam Rusijos vadovui pastaruoju metu viešojoje erdvėje dalijami ir kiti postai.

Praėjusią savaitę iš karto keliose žiniasklaidos priemonėse pasirodė pranešimų, jog netolimoje ateityje V.Putinas vadovaus Tarptautiniam olimpiniam komitetui.

Beje, tokį pasiūlymą jam neva turėjęs atvežti JAV viceprezidentas Joe Bidenas šios savaitės vizito Maskvoje metu.

Neva už tokį pono V.Putino „įdarbinimą” šis mainais turįs atsisakyti dalyvauti 2012 metų rinkimuose.

Ir būtent tai, o ne oficialiai skelbiama programa buvo vienas pagrindinių J.Bideno vizito tikslų.

Svarstydama šią naujieną „Nezavisimaja gazeta” pridėjo detalių: neva amerikiečiai jau pasirengę „neutralizuoti” tą Rusijos verslo elito dalį, kuri bus prieš V.Putino pasitraukimą iš valdžios.

„Pakaks porą kartų neišduoti užsienio vizų Jurijui Kovalčiukui, Arkadijui Rotenbergui ar Genadijui Timčenkai (artimi V.Putino draugai ir verslo partneriai. – A.P.). O jeigu nepadės, įšaldyti jų aktyvus užsienio bankuose”, – rašo laikraštis.

„Nezavisimaja gazeta” šaltinis JAV, remdamasis esą iš amerikiečių parlamentarų gautomis žiniomis, nurodo, jog Vašingtone baiminamasi paties D.Medvedevo, kuris „dabar dvejoja”, neryžtingumo.

Todėl V.Putinas esą „neformaliai gali daryti spaudimą valstybės vadovui”. Tad J.Bideno vizitas – ir moralinė Rusijos prezidento parama.

Tiesa, Rusijos ministro pirmininko atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paprašytas pakomentuoti informaciją apie galimą V.Putino įdarbinimą Tarptautiniame olimpiniame komitete, nusikvatojo: „Tai – iš kuriozų serijos. Net nėra ką komentuoti.”

Tačiau Rusijos mokslų akademijos Sociologijos instituto Politinio elito analizės centro vadovė Olga Krištanovskaja irgi pritarė, jog V.Putinui ieškoma „pasaulinio posto”.

Ir O.Krištanovskaja jį rado. Tai – Jungtinių Tautų generalinis sekretorius.

„Jeigu rusų elitas pasirinks D.Medvedevą ir jis liks Rusijos prezidentu antrą kadenciją, situacija abiem taps nemaloni.

Todėl tarptautinės organizacijos vadovo postas – gera išeitis V.Putinui, D.Medvedevui – taip pat”, – sakė O.Krištanovskaja.

Beje, Rusijos ministro pirmininko „prastūmimo” į šias pareigas iniciatyva taip pat priskiriama JAV vadovybei.

Tiesa, nors visus panašius gandus aktyviai svarsto paprasti žmonės, rimti Rusijos politologai juos vadina „nevertais nė sudilusio skatiko”.

Bet ir jie pripažįsta, kad visas šis šurmulys byloja apie tos elito dalies, kuri politiškai neabejinga būsimam šalies prezidento perrinkimui, susirūpinimą.

Labiausiai, žinoma, susirūpinęs D.Medvedevo aparatas ir su juo susijusios struktūros. Bet ar dabartinis valstybės vadovas pasirengęs stoti į kovą už prezidento postą su savo pirmtaku?

Praėjusią savaitę jis dalyvavo konferencijoje, kuri buvo skirta paminėti 150-ąsias baudžiavos panaikinimo Rusijoje metines.

Joje jis prikalbėjo nemažai įdomių dalykų.

Išgarbinęs imperatorių Aleksandrą II, D.Medvedevas priminė, kad šis „kaip palikimą gavo šalį, kurios pagrindiniai politiniai institutai buvo baudžiava ir karinė-biurokratinė valdžios vertikalė”.

Tai laikoma aiškia užuomina į jam pačiam atitekusį dabartinės „valdžios vertikalės”, kurią sukūrė V.Putinas, palikimą.

Rusijos prezidentas taip pat pareiškė, jog „negalima atidėlioti laisvės vėlesniam laikui ir nereikia bijoti laisvo žmogaus, kuris kokiu nors neadekvačiu būdu panaudos savo laisvę, nes tai – kelias į aklavietę”.

D.Medvedevas taip pat aiškino, kad „valstybė yra ne vystymosi tikslas, o vystymosi instrumentas”, „tauta negali būti paimta į nagą”, „pernelyg griežta tvarka ir kontrolierių gausa paprastai ne padeda laimėti kovą su korupcija, bet ją sustiprina, padeda sistemai ne vystytis, o degraduoti”.

Bet jei Rusijos prezidentas laukė, kad po jo pasakytų tinkamų žodžių šalį užlies susižavėjimo banga, jis klydo – reakcija buvo gana santūri.

Priežastis paprasta: per trejus vadovavimo šaliai metus D.Medvedevas ištarė nemažai tinkamų žodžių. Bet jų nė karto nelydėjo darbai.

„Rusijos konstitucija vadinama superprezidentine, prezidento įgaliojimai – išskirtiniais.

Bet per pastaruosius trejus metus paaiškėjo, jog galima gyventi ir turint prezidentą, kuris nepriima jokių sprendimų. Arba nenori priimti, arba kam nors deleguoja, arba jam kas nors ko nors neleidžia.

Įsivaizduokite, kad mūsų šalyje panaikina prezidento postą. Juk niekas net nepastebėtų. Niekas nepasikeistų. Mes sugebėtume ir toliau gyventi”, – ir ironizavo, ir piktinosi Aukštosios ekonomikos mokyklos makroekonominių tyrimų vadovas Sergejus Aleksašenka.

Jam pritarė autoritetingas ekonomistas, konsultacinės bendrovės NEOKON prezidentas Michailas Chazinas.

„Aš nematau jokių D.Medvedevo veiklos rezultatų. Viskas pamažu blogėja, ekonomikos struktūra prastėja, priklausomybė nuo energijos išteklių eksporto didėja.

Bet visa tai vyksta lyg savaime, prezidentui nedalyvaujant. Ir jei manęs paklaustų, ar yra už ką pasakyti „ačiū” D.Medvedevui, jau trejus metus einančiam prezidento pareigas, atsakyčiau „ne!”, – žodžių į vatą nevyniojo ekonomistas.

O Maskvos Carnegie centro politologas Nikolajus Petrovas teigė, jog D.Medvedevo dėka dabar Rusijoje reikia kalbėti ne apie „demokratijos imitaciją”, o apie „valstybės imitaciją apskritai”.

Sociologiniai tyrimai dar prieš porą metų bylojo, jog šalyje laukiama permainų, kad faktiškai visi rusų visuomenės sluoksniai tikisi atsitraukimo nuo „putinizmo” politikos. Bet dabar tie patys tyrimai rodo politinės ir verslo apatijos sustiprėjimą.

Tuo galima paaiškinti ir dabartinius karštligiškus bandymus rasti V.Putinui šiltą vietelę toliau nuo Rusijos valdžios koridorių. Mat Rusijos elitas supranta padėtį: į rimtą kovą su V.Putinu jo dabartinis įpėdinis D.Medvedevas nestos.

Vienintelis Rusijos ministro pasitraukimo iš valdžios variantas – jo gera valia.

Tačiau kol kas V.Putinas demonstruoja priešingą laikyseną – jis jau aktyviai vykdo savo nepaskelbtą, bet gana aktyvią rinkimų kampaniją.

Ir, kaip mano gerai informuotas žurnalistas, radijo stoties „Echo Moskvy” vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas, Rusijos premjeras dar neatsisakė minties vėl įsikurti Kremliuje.

„Jei man šiandien siūlytų lažintis iš metinės algos, statyčiau 6 su 4, kad kitais metais valdžios partija iškels V.Putiną į prezidentus”, – sakė A.Venediktovas.

Dar gerokai prieš 2008 metų Rusijos prezidento rinkimus visi nuolat spėliojo, kad V.Putinas, nepaisydamas konstitucijos nuostatų, ras būdą likti Rusijos vadovu trečią kadenciją.

Tačiau 2007 metų gruodį V.Putinas galutinai nutraukė visas spekuliacijas, netikėtai savo įpėdiniu įvardindamas D.Medvedevą. Pirmosiomis dienomis atrodė, kad toks sprendimas gerokai nustebino net patį D.Medvedevą.

2008 metų kovo 2 d. D.Medvedevas užtikrintai laimėjo šalies vadovo rinkimus, surinkęs apie 70 proc. balsų.

2008 metų gegužės 7 d. jis pradėjo eiti prezidento pareigas, o V.Putinas perėmė premjero postą. Nuo to laiko kalbama apie Rusijos „valdžios tandemą”.

Tačiau tikruoju Rusijos vadovu iki šiol laikomas V.Putinas, o spėlionės, ar jis grįš į Kremlių 2012 metais, niekuomet nesiliovė.