Ketvirtadienį vyksiančiame posėdyje savivaldybės taryba
turėtų pritarti rengiamam sprendimo projektui dėl piniginės
paramos skyrimo, pranešė savivaldybė.
„Šiuo metu dar svarstoma, kokio dydžio parama galėtų būti
skirta“, - BNS sakė uostamiesčio mero padėjėja Eglė Petkutė.
Lėšos bus skirtos iš Savivaldybės administracijos direktoriaus
rezervo fondo.
Kudži miestas, su 40 tūkst. gyventojų įsikūręs Honšiu salos
šiaurinėje dalyje prie Ramiojo vandenyno krantų, yra Klaipėdos
miestas partneris. Kovo 11-13 dienomis vykusio žemės drebėjimo metu
jis pateko į labiausiai nusiaubtą zoną.
Uostamiesčio savivaldybė taip pat ketina atidaryti banko sąskaitą aukoms Japonijai rinkti.
Anot Klaipėdos savivaldybės pranešimo, bendradarbiavimo
sutartis tarp Kudži ir Klaipėdos pasirašyta 1989 metais.
Lietuvai vos atkūrus nepriklausomybę Kudži miesto meras
Yošiaki Kudzi, nepaisydamas neutralios Japonijos vyriausybės
pozicijos dėl Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, iš karto po
Sausio įvykių 1991 metais ėmėsi ryžtingų priemonių,
parašydamas protesto laišką tuomečiam Sovietų Sąjungos
Komunistų partijos generaliniam sekretoriui Michailui Gorbačiovui,
reikalaudamas nedelsiant sustabdyti agresiją Lietuvoje.
Už ilgametę ir aktyvią veiklą plėtojant Klaipėdos ir Kudži
miestų bei Lietuvos ir Japonijos draugiškus santykius J.Kudzi 2003
metais buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo Ordino Karininko Kryžiumi.
Kudži miestas devintojo dešimtmečio pradžioje intensyviai
rėmė Klaipėdos miesto ligonines.
Penktadienį Japonijoje kilęs žemės drebėjimas ir cunamis
galėjo pražudyti daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Šeštadienį ir
pirmadienį stichijos pažeistoje Fukušima Daijiči (Fukušimos
1-ojoje) atominėje elektrinėje įvyko du sprogimai.
Per pastarąsias dienas iš jėgainės apylinkių evakuoti daugiau
nei 180 tūkst. žmonių, pusantro šimto žmonių patyrė
spinduliuotės poveikį.
Lietuvos Respublikos tarptautinės pagalbos teikimo komanda pasirengusi vykti į nelaimės vietą ir padėti nuo žemės drebėjimo ir cunamio nukentėjusiai šaliai. Šioje komandoje yra įvairių šalies institucijų ir įstaigų atstovų - 26 valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, 3 Valstybės sienos apsaugos tarnybos kinologai su paieškos šunimis bei 3 Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties medikai.
Kovo 11 d. Japonijoje įvykus žemės drebėjimui ir sulaukus pagalbos prašymo iš Europos Sąjungos Monitoringo ir informacijos centro, tą pačią dieną buvo surinkta komanda, turinti visą reikiamą įrangą, kuri naudojama aptikti nukentėjusiuosius. Komandos medikai gali suteikti medicinos pagalbą tiek nukentėjusiems žmonėms, tiek komandos nariams.
Kad į Japoniją būtų galima nugabenti 4 tonas gelbėjimo įrangos ir 10 dienų dirbti nelaimės zonoje, tai kainuotų 140 tūkst. Lt, o kelionė privačia oro bendrove - dar 450 tūkst. Lt. Iš viso 10 dienų operacija kainuotų apie 600 tūkst. Lt.
Komanda taip pat turi galimybę vykti ir kartu su kaimyninių šalių gelbėtojais arba skristi Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų lėktuvais iki bazės, kurioje būtų formuojama jungtinė tarptautinės pagalbos komanda. Tačiau, turint omenyje, kad Lietuvos kariuomenės oro pajėgos yra suplanavusios savo skrydžius keliems mėnesiams, jie gali neturėti galimybės ją nugabenti.
„Dabar laukiame Japonijos patvirtinimo apie pagalbos poreikį, - sako Tarptautinės pagalbos teikimo komandos vadovo pavaduotojas Henrikas Baldauskas. - Beje, Prancūzija ir Didžioji Britanija gali teikti pagalbą Japonijai, nes yra pasirašiusios su ja dvišales sutartis. Kadangi mūsų pagalbos apimtis nėra didelė, todėl vykstant į Japoniją mūsų komanda gali būti integruota į kitų valstybių tarptautinių komandų sudėtį“.
Beveik 70 valstybių vadovai pareiškė esą pasirengę padėti Japonijai, smarkiai nukentėjusiai nuo žemės drebėjimo ir po jo sekusio cunamio. Daugiau nei dešimt užsienio valstybių jau pradėjo įgyvendinti duotus pažadus.
Kaip skelbia „Reuters“, gelbėjimo operacijose Japonijoje dalyvauja mažiausiai penkių valstybių gelbėtojai. Pačią didžiausią gelbėtojų grupę - 144 žmones ir 12 šunų - į Japoniją pasiuntė JAV, 107 gelbėtojai į Japoniją atvyko iš Pietų Korėjos. Daugiau nei 50 gelbėtojų atsiuntė Rusija. CNN skelbia, kad 63 gelbėtojus į žemės drebėjimo ir cunamio nusiaubtą šalį atsiuntė Jungtinė Karalystė. Dar 28 ugniagesiai gelbėtojai jau atvyko iš Taivano.
Anot „Reuters“, grupę medikų į Japoniją jau artimiausiu metu nusiųs Tailandas. Šalyje jau dirba tarptautinės organizacijos „Gydytojai be sienų“ nariai. Į Japoniją siųsti 300 karių, kurie talkintų gelbėjimo operacijose, pasirengusi ir Mongolija.
Tokijui parama suteikiama ne tik žmogiškaisiais ištekliais, bet ir finansais. 6,6 mln. dolerių Japonijai jau skyrė Tailandas. Be to, Bankokas Tokijui jau išsiuntė 150 tūkst. tonų ryžių. Kinijos valdžia Japonijai jau perdavė 4,6 mln. JAV dolerių. Po milijoną skyrė Šri Lanka ir Mongolija.
Vietnamo valdžia Japonijai perdavė pirmos būtinybės prekių už 250 tūkst. JAV dolerių. Kol kas JAV ambasada Japonijoje Tokijui suteikė tik 100 tūkst. JAV dolerių, tačiau pažadėjo, kad vėliau padės tiek, kiek tik reikės.
Kovo 11 dieną Japoniją sudrebino 8,9 balo pagal Richterio skalę požeminis smūgis. Po jo kilo cunamis, kurio aukštis siekė dešimtis metrų. Aukų skaičius siekia kelis tūkstančius.