Reportažą žiūrėkite čia.
Po pirmųjų požeminių smūgių Japonijoje sutriko interneto ir telefono ryšys. Tačiau miestų gatvėse buvo nemokamai platinami laikraščiai ir informaciniai lapeliai apie labiausiai nukentėjusius regionus.
Pirmadienį Tokijuje dar ne visiems gyventojams buvo atkurtas elektros tiekimas, tačiau didžiojoje didmiesčio dalyje visuomeninis transportas dirbo pagal įprastą grafiką.
Didžiulės japonų eilės nusidriekė prie darbą atnaujinusių degalinių. Degalų pardavėjai sako, kad tokio pirkėjų antplūdžio dar nebuvo matę.
Vienas anonimu pageidavęs likti Japonijos policijos pareigūnas,
kad pirmadienį Mijagio prefektūros pakrantėje buvo rasta apie
tūkstantis vandenyno išmestų lavonų.
Paaiškėjus šiam faktui, oficialus pastarųjų katastrofų aukų
skaičius didėja iki maždaug 2 800, tačiau Mijagio policijos vadas
sakė, jog vien jo provincijoje, turinčioje 2,3 mln. gyventojų,
tikriausiai žuvo daugiau negu 10 tūkst. žmonių.
Penktadienį Japoniją ištikusi dviguba tragedija šios
išsivysčiusios šalies gyventojams sukėlė didžiulių kančių,
neregėtų nuo Antrojo pasaulinio karo.
Daugelyje vietovių neveikia vandentiekis, nėra elektros, o
eilėse prie degalinių žmonėms tenka laukti po 4-5 valandas. Dėl
artimųjų ir namų netekties sielvartaujantys gyventojai alkį
dažniausiai malšina makaronų sriubomis iš pakelių arba virtų
ryžių kukuliais.
„Žmonės turi mažai maisto ir vandens. Produktai paprasčiausiai
neatvežami“, - sakė Ivatės prefektūros, kuri yra viena iš trijų
labiausiai nukentėjusių, administracijos pareigūnas Hajime Sato.
Jis pridūrė, kad gaunama tik 10 proc. gyventojams reikalingo
maisto ir kitų atsargų. Baigiasi netgi lavonmaišių ir karstų
atsargos, todėl tikėtina, kad vyriausybė kreipsis pagalbos į
laidojimo namus užsienyje.
„Kreipėmės į laidojimo namus visoje šalyje, prašydami
atsiųsti kuo daugiau lavonmaišių ir karstų, - H.Sato sakė
naujienų agentūrai „The Associated Press“. - Tiesiog nesitikėjome,
kad gali įvykti kažkas panašaus. Tai tiesiog pribloškia“.
Nuo penktadienio nuniokotą pakrantę supurtė daugiau nei 150
pakartotinių požeminių smūgių, o pirmadienį užfiksuotas 6,2
balo žemės drebėjimas vėl paskatino vėl paskelbti cunamių
pavojų. Labiausiai Fukušimos provincijoje nuniokotame Somos mieste
kariai nutraukė gelbėjimo darbus ir paragino gyventojus skubėti į
aukštumas.
Mieste gaudė sirenos, o kariai komandavo: „Bėkite į aukštesnes
vietas! Traukitės iš čia!“
Keli uniformuoti kariai buvo pastebėti vedantys senyvą moterį
į pažliugusį kalvos šlaitą.
Tačiau cunamis šįkart neatsirito.
Pirmosios nuo penktadienio į Somą atvykusios paieškų brigados
pradėjo traukti lavonus iš po nuolaužų. Netoliese stovėjo
greitosios pagalbos automobiliai, o išvalytose vietose buvo ištiesti
lavonmaišiai. Tuo metu ugniagesiai laužtuvais ir grandininiais
pjūklais valė nuolaužų krūvas, kuriose susimaišė medienos
lūženos, plastikiniai lakštai, stogų dangos gabalai, dumblas,
sumaitoti automobiliai, susiraizgę elektros laidai ir namų apyvokos
daiktai.
Virš miesto siuvo sraigtasparniai, tyrinėdami nuniokotus
rajonus, kuriuose griuvėsiai tęsėsi iki pat horizonto. Kai kurie
laivai riogsojo apvirtę sausumoje, nunešti už maždaug kilometro
nuo kranto. Pareigūnais sakė, kad Somoje, turinčioje 38 tūkst.
gyventojų, buvo užlieta trečdalis teritorijose, o tūkstančiai
žmonių iki šiol nerasti.
Pasak pareigūnų, patvirtinta jau daugiau nei 2 800 žmonių
žūtis, o daugiau nei 1 400 pasigesta. Dar bent 1 900 buvo sužaloti.
„Prarandu viltį“, - sakė 38 metų statybininkas Hajime Watanabe, stovintis pirmasis eilėje prie uždarytos
degalinės Sendajuje, esančiame už maždaug 100 kilometrų į
šiaurę nuo Somos. Vėliau priėjo vienas iš gelbėtojų ir
pranešė, jog netgi tuo atveju, jeigu degalinė atsidarys, benzinas
bus skiriamas tik gelbėtojų brigadoms ir svarbiausiems
administracijos darbuotojams.
„Niekada neįsivaizdavau, kad pateksime į tokią padėtį, -
sakė H.Watanabe. - Anksčiau gerai gyvenau; dabar neturiu nieko. Nei
benzino, nei elektros, nei vandens.“
Vyras sakė, jog jį ir jo šeimą gelbsti tik 60 puslitrinių
vandens butelių, kuriais jo žmona apdairiai pasirūpino, ruošdamasi
panašioms krizėms. H.Watanabe pasakojo dvi valandas ieškojęs
veikiančios maisto parduotuvės, prie kurios ilgai teko laukti
eilėje, kad nusipirktų ryžių miltų makaronų.
Cunamiui nusiaubus šiaurinį Japonijos regioną, bendrovė „Sony“ ir jos grupės bendrovės nukentėjusiai šaliai skyrė beveik 10 mln. litų (300 mln. Japonijos jenų) paramą. Bendrovė Japoniją parems ne tik pinigais – ji gyventojams suteiks 30 tūkst. radijo aparatų, padėsiančių gauti svarbiausią informaciją. Pagal būsimus nukentėjusiųjų poreikius, „Sony“ grupė skirs ir daugiau reikalingos produkcijos. Visi „Sony“ grupės darbuotojai, aukodami į specialų pagalbos fondą, galės taip pat prisidėti prie pagalbos šaliai.
Nukentėjęs Tohoku regionas yra istoriškai svarbi „Sony“ bendrovei vieta. Čia įsikūrusi nemaža dalis gamyklų ir darbuotojų, kurių šeimas taip pat stipriai paveikė pražūtinga stichija.
„Nutikus tokiai nelaimei, suprantame, kokie iš tiesų esame pažeidžiami. Tačiau mes visi galime ištiesti pagalbos ranką ir padėti šiai šaliai atsitiesti. Ir toliau dėsime visas pastangas, kad nukentėjęs regionas ir jo žmonės kuo greičiau atsigautų“, - sakė „Sony“ valdybos pirmininkas, vykdomasis direktorius ir prezidentas Howardas Stringeris.