Kiek vėliau Libijos armija trečiadienį paragino rytinio Bengazio miesto gyventojus sudėti
ginklus, kai režimo pajėgos dar labiau priartėjo šios opozicijos
šalininkų tvirtovės.
Tuo tarpu gyventojai traukėsi iš miesto, prasidėjus atakoms,
kuriomis tikriausiai siekiama atverti kelią žūtbūtiniam
vyriausybė pajėgų puolimui prieš pagrindinę opozicijos tvirtovę
Libijos rytuose - Bengazio miestą.
Nevilties apimti sukilėliai antradienį pasiuntė du pasenusius
karo lėktuvus, kurie smogė vienam vyriausybės pajėgų laivui,
bombarduojančiam Adždabiją iš Viduržemio jūros. Tačiau į
miestą dviem kryptimis pajudėjus tankams ir raketomis nuolat
bombarduojant namus bei parduotuves, pradėjo aiškėti, kad margos
opozicijos kovotojų pajėgos nebeatsilaikys.
Dar prieš dešimt dienų sukilėliai buvo nusiteikę žygiuoti į
sostinę Tripolį ir atrodė, kad jiems pavyks nuversti jau 41 metus
gyvuojantį M.Gaddafi režimą. Tačiau geriau ginkluotos ir
organizuotos vyriausybės pajėgos sugebėjo nukreipti šią bangą
priešinga kryptimi. Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pastangos
paskelbti Libijoje neskraidymo zoną buvo bevaisės, o kai kurie
sukilėliai griežtai kritikavo Vakarų šalis, nesugebėjusias ateiti
jiems į pagalbą.
„Jis yra beprotis, skerdikas“, - vienas sukilėlių kovotojas
sakė apie M.Gaddafi, kalbėdamasis su naujienų agentūra „The
Associated Press“ (AP) telefonu iš Adždabijos, kurioje girdėjosi
sprogimai.
„Jie šaudo nesirinkdami“, - pridūrė sukilėlis. - Pasaulis
miega. Jos (Vakarų šalys) prisigėrė Kadhafi naftos ir dabar nenori
stoti prieš jį. jos mums neužtikrins neskraidymo zonos“.
Žmonės traukėsi iš maždaug 140 tūkst. gyventojų turinčios
Adždabijos, traukdami į Bengazį, esantį už maždaug 200
kilometrų į šiaurės rytus. Tačiau kelius, vedančius į šį
miestą ir iš jo, bombarduoja karo lėktuvai ir artilerija, pasakojo
keli liudininkai ir sukilėliai. Kai kurie sakė matę, kad buvo
apšaudyti privatūs automobiliai, tačiau šių pranešimų
nepriklausomi šaltiniai patvirtinti negalėjo. AP pašnekovai
reikalavo neviešinti jų vardų, baimindamiesi M.Gaddafi režimo
keršto.
Už 800 kilometrų į pietryčius nuo Tripolio esanti Adždabija
yra svarbūs vartai į rytinį pajūrio regioną, kurį opozicijos
pajėgos kontroliuoja nuo jau mėnesį trunkančio sukilimo pradžios.
Jeigu šis miestas bus užimtas, režimo pajėgos galės iš oro,
jūros ir sausumos bombarduoti Libijos antrąjį didžiausią miestą
Bengazį, tapusį faktine sukilėlių sostine.
Dar neseniai atrodė, kad opozicija nepajudinamai įsitvirtino
rytinėje šalies dalyje, taip pat kontroliavo kelis miestus Libijos
vakaruose. M.Gaddafi atsikovojo didelę dalį šios teritorijose,
įskaitant visus vakarinius miestus, išskyrus vieną.
M.Gaddafi perspėjo sukilėlius: „Yra tik dvi galimybės:
pasiduokite arba bėkite“.
Jis pridūrė nesantis panašus į Tuniso arba Egipto lyderių,
kurie pasidavė protestuotojų prieš vyriausybę spaudimui ir
atsistatydino.
„Aš labai nuo jų skiriuosi, - Libijos vadovas sakė duodamas
interviu Italijos dienraščiui „Il Giornale“. - Žmonės yra mano
pusėje ir suteikia man stiprybės“.
Antradienio vakarą kreipdamasis į rinktinius savo šalininkus
Tripolyje, M.Gaddafi vadino sukilėlius žiurkėmis ir plūdo Vakarų
šalis.
„Jos nori Libijos naftos“, - aiškino jis.
Šis lyderio pasirodymas, kurį tiesiogiai transliavo palydovinė
televizija „al Jazeera“, Bengazyje buvo rodomas ant vienos sienos, o
jį stebinti minia šūkavo prakeiksmus ir mėtė batus į M.Gaddafi atvaizdą.
Kaip ir per ankstesnius savo pasisakymus, M.Gaddafi stengėsi
nesureikšminti jo šalį apėmusio konflikto masto.
„Jie sako, kad žuvo tūkstančiai, tačiau (iš tikrųjų) žuvo
tik 150 žmonių“, - pareiškė jis.
Libijos valstybinės televizijos pranešimuose opozicija buvo
raginama nutraukti kovas, akivaizdžiai tikintis, kad rytų regiono
gyventojai nusigręš nuo sukilėlių.
„Tie, kurie prašo jūsų sudėti ginklu, linki jums taikos,
todėl prašome padėti jiems ir liautis lieti kraują, - sakoma
nacionalinio transliuotojo pranešime. - Libija yra visų ir
kiekvienam. Tegul Dievo žodis būna aukščiausias, o blogio -
žemiausias“.
Tuo tarpu Europos Sąjunga ir JAV mindžiukuoja, svarstydamos, ar
reikia nustatyti Libijoje neskraidymo zoną, kurios maldauja
opozicija.
Antradienį kai kurių galingųjų šalių diplomatijos vadovai
kreipėsi į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą, prašydami imtis
veiksmų prieš Libiją, kai Prancūzijai ir Didžiajai Britanijai
nepavykus užsitikrinti paramos neskraidymo zonai - tokiam žingsniui
priešinasi Vokietija, o Vašingtonas jį taip pat vertina
skeptiškai.
Prancūzija pareiškė, jog Didysis aštuonetas (G-8) susitarė,
kad iki šios savaitės pabaigos turi būti paskelbta nauja JT
rezoliucija, kurioje būtų numatytos pagalbos Libijos sukilėliams
priemonės.
Antradienį pristatytame JT rezoliucijos projekte numatomos
neskraidymo zonos paskelbimo sąlygos. Šiame dokumente taip pat
raginama sugriežtinti ginklų prekybos embargą ir įšaldyti daugiau
Libijos sąskaitų, sakė Jungtinų Tautų diplomatai, pageidavę
likti anonimais, nes rezoliucijos tekstas dar nėra oficialiai
paskelbtas.
Vienas diplomatas sakė, kad Saugumo Taryba sieks išsiaiškinti,
ar Arabų Lygos šalys, kurios ragina nustatyti neskraidymo zoną, yra
rimtai nusiteikusios prisidėti, įgyvendinant tokią priemonę.
Vašingtonas antradienį sugriežtino sankcijas, uždrausdamas
palaikyti verslo ryšius su Libijos užsienio reikalų ministru ir 16
jam priklausančių arba kontroliuojamų bendrovių.
Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe
užsiminė, kad kovos Libijoje tikriausiai jau per
toli pažengė, kad šią krizę būtų galima išspręsti
diplomatinėmis pastangomis.
„Jeigu praeitą savaitę būtume panaudoję karinę galią
neutralizuoti kai kuries aerodromams ir kelioms dešimtims jų turimų
lėktuvų, galbūt opozicijai nepalankus persilaužimas nebūtų
įvykęs“, - A.Juppe sakė radijui „Europe 1“.
Anksčiau antradienį M.Gaddafi pajėgos atkovojo paskutinį
sukilėlių kontroliuotą miestą į vakarus nuo Tripolio. Režimo
pergalė pajūrio mieste Zuvaroje, esančiame už maždaug 50
kilometrų nuo sienos su Tunisu. Opozicija Libijos vakaruose
tebekontroliuoja vienintelį svarbų miestą - Misratą, kuris dabar
yra laikomas griežtoje blokadoje, o jo gyventojai pristigo
būtiniausių atsargų.
Adždabija, kurioje esama šaudmenų ir ginklų sauguklų, buvo
svarbus miestas sukilėlių aprūpinimui. Judėdamos į rytus
M.Gaddafi pajėgos jau atkovojo du svarbius naftos eksporto terminalus
Viduržemio jūros uostamiesčiuose, o Adždabija yra pirmasis daug
gyventojų turintis miestas, kurį jos mėgino susigrąžinti.
Šio miesto žlugimas režimo pajėgoms atveria kelią žygiui į
Bengazį. Pastarasis miestas yra sukilėlių tvirtovė, tačiau
opozicijos pajėgoms pakrikus po mūšių Adždabijoje tapo neaišku,
ar Bengazio gynyba išliks tvirta.
Vienas tuaregas leitenantas iš Malio, kuris kovėsi Libijos
vyriausybės pusėje nuo 1993 metų, sakė, kad M.Kadhafi režimas
siekia atsiimti Bengazį, tačiau nenori pulti paties miesto. Pasak
kariškio, vyriausybė mėgins įtikinti gyventojus išvaryti
kovotojus į atvirą dykumą.
„Ketinama apsupti Bengazį, tačiau palikti atvirą išėjimą
sukilėliams“, - pridūrė leitenantas, pageidavęs likti anonimu, nes
baiminosi represijų.