Politikų ir branduolinės energetikos priešininkų komentarus apie atominių elektrinių saugumą žiūrėkite čia.
Cunamis, dėl kurio buvo sugadinti mažiausiai 4 atominės elektrinės reaktoriai ir dėl kurio šalis atsidūrė ant branduolinės katastrofos slenksčio, elektrinės darbuotojus privertė prisiminti pareigą negalvojant apie mirtinas pasekmes.
Dirbti itin pavojingomis sąlygomis iš beveik 900 darbuotojų likusi maždaug 50 vyrų grupelė daro viską, kad radiacija nepasklistų iš Fukušimos atominės elektrinės.
Tačiau laimėtojo lenktynėse su laiku nuspėti beveik neįmanoma.
Sudėtos visos viltys
Apie antradienį 2-ąjį Fukušimos I atominės elektrinės reaktorių sudrebinusius sprogimus bei kilusį gaisrą 4-jame reaktoriuje daugelis japonų galėjo sužinoti iš žiniasklaidos.
Saugiai, nesibaiminant sprogimų, ugnies bei pražūtingos radiacijos grėsmės.
Tuo tarpu mažiausiai 50 specialistų, pasilikusių Fukušimos atominės elektrinės kontrolės patalpose, vienintelė apsauga buvo specialūs kostiumai. Jie turi apsaugoti ir nuo radiacijos.
Kritikos Fukušimos atominę elektrinę valdančiai bendrovei TEPCO pažėręs šalies premjeras Naoto Kanas leido suprasti, kad kompanijai bei jos darbuotojams nėra kur trauktis.
„Jei pasitrauksite, esu 100 procentų įsitikinęs, kad jūsų kompanija žlugs”, – sakė N.Kanas.
Evakavusi per 800 darbuotojų TEPCO paliko apie 50 – daugiausia savanorių, suvokiančių, kuo jie rizikuoja. Dabar jie vadinami Fukušimos penkiasdešimtuku.
„Jūs esate vieninteliai, kurie gali įveikti šią krizę. Atsitraukimas neįsivaizduojamas”, – nelyg Antrojo pasaulinio karo laikų japonų generolas, atsisakantis pasiduoti mūšio lauke, kalbėjo N.Kanas.
Radiacijos neišsigando
Todėl žmonės liko. Į komandas pasidaliję maždaug 50 specialistų vakar mėgino užgesinti vėl įsiplieskusias liepsnas 4-jame reaktoriuje.
Taip pat jie siekė išsiaiškinti, kokie pažeidimai yra 2-ajame ir 3-iajame reaktoriuose, pumpavo jūros vandenį, taip aušindami kaistančius reaktorius.
Tai atlikti 50 žmonių komandai – didelis iššūkis. Pro reaktoriuje atsivėrusias skyles aušinti kuro strypus darbininkai galėjo tik pakaitomis.
Priežastis paprasta – radiacinis fonas reaktoriuose nuolat kinta ir bet kurią akimirką gali tapti mirtinas žmogui. Šalia reaktorių jis ir taip yra didelis – 400 milisivertų (mSv) per valandą, nors metinė leistina dozė – 100 mSv.
Vakar Japonijos vyriausybės sprendimu leistina dozė buvo padidinta iki 250 mSv – kad darbuotojai galėtų dirbti ilgiau. Nė vienas neprieštaravo.
Tačiau jų ryžtą kuriam laikui apmalšino atsinaujinęs gaisras 4-ajame reaktoriaus bloke.
Skirtingai nei kituose reaktorių blokuose, čia liepsnos kilo rezervuare, kur guli panaudoti branduolinio kuro strypai. Jie, kitaip negu esantys reaktoriuose, nėra apsaugoti papildomu apvalkalu.
Vienintelė teorinė apsauga – aušinimo vanduo, kurį darbuotojai pila nuolatos. Bet dėl aukštos temperatūros jis paprasčiausiai išgaruoja.
Be papildomų apsaugos sluoksnių radiacijai kliūčių nėra. Todėl vakar darbus teko nutraukti radiaciniam fonui padidėjus iki 1 tūkst. mSv.
Gavęs tokią dozę žmogus vemia, jam svaigsta galva, pažeidžiama jo imuninė sistema.
Didvyriai – pasmerkti?
Darbo nesustabdė ir kolegų netektis – mažiausiai 5 darbuotojai jau žuvo, 22 buvo sužeisti. Antai vienas specialistas susmuko po darbo, nepajėgdamas pastovėti ant kojų.
Kitas gydomas nuo spindulinės ligos. Daugelis apšvitintų žmonių, anot radiologų, jau gali susitaikyti su neišvengiama diagnoze ateityje – vienokios ar kitokios formos vėžiu.
„Žinoma, tokiais atvejais galvoji apie šeimą, jos sveikatą ir saugumą, tačiau taip pat jauti pareigą kolegoms ir šiuo atveju – visai šaliai. Nes daugiau nėra kam”, – teigė trijose JAV atominėse elektrinėse 13 metų darbo patirtį turintis Michaelas Friedlanderis.
Tiesa, ekspertai perspėja, kad aušinti reaktorius teks ne vienus metus.
Be to, pasak toksikologo Lee Tinlapo iš Honkongo medicinos mokyklos, jeigu per kelias artimiausias savaites nepavyks sustabdyti radiacijos nutekėjimo Fukušimos elektrinėje, Japonijai gali tekti dairytis kitų 50 savanorių.
„Nepaisant to, kad jie dirba su apsauginiais kostiumais, radiacija vis vien patenka į jų kūnus. Ir jie patys tai žino, todėl, mano nuomone, jie tikri didvyriai”, – teigė ekspertas.
Didvyriai norėjo būti ir Japonijos karinių sraigtasparnių pilotai – jie ketino lieti vandenį ant pažeisto 3-iojo reaktoriaus.
Panašiai už tokio šiaudo buvo griebtasi 1986 metais Černobilyje.
Japonų pilotai žinojo, kad Černobilyje dideles radiacijos dozes gavę jų kolegos nepragyveno nė dvejų metų.
Tiesa, šį kartą operacija virš Fukušimos atominės elektrinės buvo atšaukta dėl nepalankių orų sąlygų.
Vienintelis kovoti su incidento atominėje elektrinėje pasekmėmis liko Fukušimos penkiasdešimtukas. („The Guardian”, „The New York Times”, LR)
Pagalba Japonijai – iš viso pasaulio
Padėti žemės drebėjimo ir cunamio nusiaubtai, o dabar ir ant branduolinės katastrofos slenksčio atsidūrusiai Japonijai stengiasi vis daugiau valstybių ir tarptautinių organizacijų.
Gelbėjimo ir paieškos darbais Japonijoje užsiėmę mažiausiai 15 valstybių pareigūnai, nors pagalbą siūlė per 90 valstybių.
Daugiausia pagalbos Japonijai teikia JAV ir kaimynė Pietų Korėja – nusiuntė gelbėtojus, branduolinės saugos specialistus ir kariškius su technika.
Tiesa, kai kurioms valstybėms padėti trukdo ir biurokratija. Antai Raudonajam Kryžiui dirbančius britų gelbėtojus greičiausiai teks atšaukti, mat Jungtinės Karalystės ambasada nesugebėjo sutvarkyti reikiamų dokumentų ir atsisakė prisiimti atsakomybę už britų gelbėtojų saugumą.
Tuo tarpu kitoms šalims padėti Japonijai netrukdo nei apverktina ekonominė situacija, nei karas. Antai smurto protrūkiais pagarsėjęs Kandaharo miestas Afganistane skyrė Japonijai 50 tūkst. dolerių.
Lietuva buvo pasiruošusi siųsti 32 specialistus, tačiau padėkojusi Japonija tokios pagalbos atsisakė. Tačiau ji prašo humanitarinės pagalbos – Lietuva tam skirs 234 tūkst. litų: už šią sumą nukentėjusiesiems Japonijoje bus nusiųsta miegmaišių ir antklodžių.
Aukoti pinigus Japonijai ragina ir tarptautinės organizacijos, tokios kaip Raudonasis Kryžius.
Tuo tarpu 500 Europos ligoninių paprašyta iškilus būtinybei nusiųsti Japonijai kaulų čiulpų. Manoma, jog kaulų čiulpų persodinimo operacijų greičiausiai prireiks nuo radiacijos nukentėjusiems japonams.