Mokytojai mano, jog kai kurie moksleiviai, kuriems yra 8-12 metų, žino, jog jų tėvai – žuvo, tačiau vaikai vengia kalbėti apie tai.
Dauguma vaikų laikosi tvirtai ir nepanikuoja, ilgas dienas jie trumpina skaitydami knygas bei žaisdami kortomis. Pradinukus prižiūrintys pedagogai ir artimieji atidžiai stebi, kad su jais nebendrautų pašaliniai.
Mokyklos darbuotojai vengia varstyti klasės duris, mat kaskart, vos išgirdę šį garsą, dalis vaikų instinktyviai atsigręžia – jie vis dar tikisi tarpduryje pamatyti mamą ar tėtį. Mokytojų teigimu, trečiasis aukštas, palyginti su ketvirtuoju, pilnu triukšmingai žaidžiančių moksleivių, kurių tėvai nelaimės metu nenukentėjo, slogiai tylus.
Mokyklos fizinio lavinimo mokytoja Masami Hoshi pasakojo, jog cunamio banga užklupo kaip tik tuo metu, kai tėvai įprastai atvyksta pasiimti vyresniųjų moksleivių. Dalis vaikų bei jų pasiimti atvykusių tėvų spėjo saugiai pasislėpti mokyklos patalpose.
Mažiausiųjų mokinukų tėvai tą dieną atvyko pasiimti kiek anksčiau. Tie, kurie iš mokyklos pasuko tiesiai namo, greičiausiai išgyveno, tie, kurie nusprendė pavažiuoti kažkur kitur, – ne.
Mokykloje, kurios sienas puošia vaikų piešiniai, nėra vandens, elektros ir šildymo, tačiau šiuo metu ji yra tapusi pastoge daugiau nei 750 žmonių, besiglaudžiančių koridoriuose ir klasėse tarp purvo ir nuolaužų. Mokykla nutolusi per beveik pora kilometrų nuo jūros.
Prieš užgriūvant cunamiui, mieste, esančiame 85 kilometrai į šiaurės rytus nuo Sendai miesto, gyveno per 160 tūkst. žmonių. Naujausiais duomenimis, 425 Išinomakio gyventojai žuvo, dar 1693, įskaitant trisdešimties moksleivių tėvus, laikomi dingusiais be žinios.
Vien Išinomakyje pasigendama apie 10 tūkst. asmenų, o visoje šalyje bendras žuvusiųjų ir dingusiųjų be žinios skaičius gali siekti 25 tūkstančius.
Spėjama, jog daugiau nei 6 metrų aukščio cunamio banga per 10 tūkst. gyvybių galėjo nusinešti ir kitame toje pat Mijagio valstijoje įsikūrusiame miestelyje Minamisanriku. Tai – beveik pusė miestelio gyventojų.
Oficialiais duomenimis, bendras žemės drebėjimo ir cunamio aukų skaičius Japonijoje yra 5692, dar 9522 laikomi dingusiais be žinios. Tiesa, baiminamasi, jog oficialūs iki šiol surinkti duomenys apie tikrąjį tragedijos aukų skaičių pasako ne itin daug.
Per 434 tūkst. žmonių visoje šalyje neteko namų ir šiuo metu glaudžiasi laikinose pastogėse.
Neseniai į Išinomakį drauge su gelbėtojų komanda atvykusio Chibos universiteto profesoriaus Keno Josepho teigimu, panašu, jog bendras tragedijos aukų skaičius Japonijoje bus artimesnis ne 10 tūkst., o 100 tūkstančių.
Nelaimės zonoje stinga maisto. K.Josepho teigimu, šalies premjeras daugeliu atžvilgiu esąs išties puikus žmogus, tačiau per pastarąją nelaimę atsiskleidė jo, kaip lyderio, nestabilumas. Vakarykštėje konferencijoje jis atrodė sutrikęs ir nervingas, susidarė įspūdis, jog nedaug tetrūksta, kad suaugęs atsakingas pareigas užimantis vyras pravirktų.
K.Josephas pridūrė tebelaukiąs pagalbos apraiškų iš amerikiečių. Anot jo, japonai pernelyg išdidūs, kad viešai prašytų JAV pagelbėti, tačiau faktas, kad japonams būtina pagalba, daugiau nei akivaizdus, taigi, JAV galėtų imtis iniciatyvos.
Vienoje iš laikinų priedangų besiglaudžianti stichiją išgyvenusi Motoko kalbinama teigė nepaprastai išgyvenanti dėl savo dukters Yukiko - mokytojos, kuri po nelaimės dingo be žinios drauge su visa mokytų moksleivių klase.
Moters teigimu, oficialaus evakuotųjų sąrašo dar nėra, tad ji negali nieko sužinoti apie dukrą, o pastaroji, pasak išsigelbėjusiosios, jei tebėra gyva, greičiausiai lygiai taip pat išgyvena dėl motinos. Moteris guodėsi, jog kažką sužinoti apie artimuosius - itin sunku, nes nelaimės zonoje nėra net mobiliojo ryšio: “Tai jau penkta diena, jau penkta, o sąrašo, kuriuo būtų įmanoma atsekti gyvus ar mirusius artimuosius, vis dar nėra.”
Tarsi karo metais, Japonijoje sklando istorijos apie didvyriškus žmonių poelgius gelbėjant kitus žmones.
79-erių Katsutaro Hamada ir jo sutuoktinei pavyko saugiai pasislėpti ir išgyventi žemės drebėjimą. Žemei nustojus drebėti, vyriškis ryžosi grįžti į namus paimti anūkų nuotraukų albumo. Kaip tik tuo metu užgriuvo cunamis. Vyriškis žuvo savo namų vonioje, užgriūtas sienų. Katsutaro buvo aptiktas su prie krūtinės prispaustu albumu.
Paauglė Minami Sato sugebėjo su savimi į saugią vietą nusitempti garbaus amžiaus senelę vos kelios sekundės iki milžiniškai bangai užgriūvant miestą. Jos ir jos artimųjų gyvybei iškilusią grėsmę mergaitė suvokė tik tuomet, kai pastebėjo dešimtis žmonių bėgančius į specialiai cunamio atveju pasislėpti įrengtą patalpą. Tiesiai virš saugioje vietoje mobiliojo telefono įrangos bokšto rūsyje pasislėpusios ir senelę drauge su savimi pasiėmusios Minami cunamio banga nušlavė šešiolika automobilių.
Daugiau nei šešių metrų aukščio cunamio banga nesunkiai pralaužė apsauginę uostą juosiančią sieną. Žemutinėje uosto dalyje banga prarijo visą Shizugawos rajoną bei didelę dalį Minamisanriku miestelio, kurio centre esantis keturių aukštų prekybos centras bei ligoninės pastatas, nors ir nepataisomai nusiaubti, išliko.
Potvynio bangą mačiusi paauglė tvirtina ją buvus „sunkiai įsivaizduojamo dydžio“. Anot mergaitės, bėgti buvo viskas, ką tokiu atveju ji bei kiti aplinkiniai galėjo daryti.