„Tai neturėtų būti karas su Libija“, - sakė Italijos užsienio
reikalų ministras Franco Frattini, kurio šalis -
viena iš kelių ES narių, dalyvaujančių jau tris dienas
vykstančioje kampanijoje, kuria siekiama apsaugoti civilius Libijos
gyventojus nuo Muammaro Gaddafi režimo pajėgų.
Italija anksčiau buvo Libijos kolonijinė dominija ir palaikė
glaudžius politinius bei ekonominius ryšius su M.Kadhafi režimu,
tačiau nenoriai prisidėjo prie koalicijos - sekmadienį pasiuntė
keturis savo naikintuvus „Tornado“ bei leido tarptautinėms pajėgoms
naudotis savo karinėmis bazėmis.
Tačiau Arabų Lygos generalinio sekretoriaus Amro Mussos sekmadienį išsakyti komentarai, kad aviacijos ir raketų
smūgiai peržengia JT Saugumo Tarybos 1973-osios rezoliucijos
nustatytas ribas, regis, atšaldė Romos entuziazmą.
„Norime labai atidžiai įvertinti visus atliktus veiksmus,
siekiant užtikrinti, kad laikomasi (JT) rezoliucijos uždavinių, -
sakė F.Frattini žurnalistams prieš ministrų derybas. - Italija
sutiko dalyvauti tarptautinėje koalicijoje vien tam, kad užtikrintų
ugnies ir smurto nutraukimą bei gyventojų apsaugą.“
Pirmadienį vykstantis ES užsienio reikalų ministrų susitikimas
yra pirmasis Senojo žemyno vienybės išbandymas dėl įvykių
„Europos užpakaliniame kieme“, nors aktyviuose koviniuose veiksmuose
Libijoje dalyvauja mažiau nei trečdalis Bendrijos narių.
Be Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, kurios vadovauja šiai
koalicijai kartu su JAV, prie jos taip pat prisidėjo Belgija, Danija,
Graikija, Italija ir Ispanija.
Tikimasi, kad per šias derybas ES dar labiau sugriežtins
politines ir ekonomines sankcijas M.Kadhafi režimui, tačiau taip pat
aptars galimas priemones, sprendžiant tikėtiną humanitarinę krizę
šiame regione.
Tačiau diplomatiniai šaltiniai, pageidavę likti anonimais,
pranešė apie kliūtis, iškilusias rengiant bendrą pareiškimą
dėl Libijos, taip pat apie nesutarimus dėl galimo NATO vaidmens
įgyvendinant JT rezoliuciją.
„Europa turi susivienyti dėl JT rezoliucijos, siekiant apginti
Libijos žmones nuo jų valdytojų įniršio“, - sakė Didžiosios
Britanijos Europos reikalų ministras Davidas Lidingtonas.
Tuo tarpu Vokietija, kuri pademonstravo kitokią poziciją negu
kitos dvi „didžiosios“ ES šalys - Britanija ir Prancūzija -
atsisakiusi balsuoti už 1973-iąją rezoliuciją, Briuselyje
kritikuoja koalicijos veiksmus ir sako, kad jie pagrindė Berlyno
sprendimą laikytis atokiai.
„Visada sakėme, kad karių nesiųsime, - sakė Vokietijos
užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle. -
Tai nereiškia, kad esame neutralūs, arba kad prijaučiame
diktatoriui Kadhafi.“
„Mes apskaičiavome riziką“, - pridūrė jis. - Ir kai matome,
kad praėjus trims dienoms nuo šios intervencijos pradžios Arabų
Lyga ją jau kritikuoja, manau, kad turėjome svarių priežasčių.“
Tačiau Suomijos diplomatijos vadovas Aleksanderas Stubbas
nesureikšmino šių prieštaravimų, ragindamas
„nedaryti iš musės dramblio“.
JT rezoliucija suteikia „labai platų mandatą civiliams
gyventojams ginti, - sakė jis. - Praėjo dar tik 48 intervencijos
valandos. Kol kas viskas gerai!“
Pirmadienį Kaire A.Mussa stengėsi sušvelninti savo sekmadienį
išsakytus komentarus, kad vykdoma karinė kampanija skiriasi nuo
siekio užtikrinti neskraidymo zoną, kaip numatoma JT rezoliucijoje.
Pasak jo, jį pasisakyti paskatino nerimas dėl civilių
gyventojų, galinčių nukentėti per koalicijos smūgius, nes arabų
šalių vyriausybės nenori, kad Libijoje žūtų daugiau žmonių.