Pareigūnas taip pat nurodė, kad Libijos žmonės patys turės
spręsti savo šalies likimą.
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo reikalams Tomas
Donilonas sakė, kad Libijos lyderis M.Gaddafi „prarado legitimumą“
ir yra izoliuotas, tačiau dabartinės karinės misijos pagrindinis
tikslas - apsaugoti Libijos civilius gyventojus, o ne nuversti
veteraną lyderį.
JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas,
kalbėdamas pakeliui į Rusiją, sakė, kad JAV neatlieka
„iškiliausio vaidmens“ koalicijoje, kuri palaiko neskraidymo zoną
Libijoje, o po kelių dienų „pagrindinę atsakomybę“ už šią
misiją Vašingtonas perduos kitoms šalims.
Vadovavimą aviacijos operacijoms gali perimti Didžioji
Britanija, Prancūzija arba NATO, jeigu Arabų Lygai nebūtų nepatogu
leisti vadovauti Vakarų šalių aljansui.
R.Gatesas šiuos komentarus išsakė, tarp JAV politikų didėjant
nerimui dėl operacijos Libijoje masto ir tikslo. Be to, Pentagono
vadovas anksčiau pripažino, kad puolimas prieš M.Gaddafi pajėgas
gali atvesti į aklavietę.
Tačiau T.Donilonas, kuris kalbėjosi su žurnalistais, lydėdamas
į Braziliją išvykusį JAV prezidentą Baracką Obamą, sakė, kad Vašingtonui ir jo sąjungininkams Libijos misijos
„pirmoji diena buvo labai gera“.
Jungtinės Valstijos nurodo, kad JT palaikomos intervencijos
tikslas - priversti M.Gaddafi karius nutraukti ugnį ir atakas prie
civilius gyventojus, kurie sukilo praeitą mėnesį.
B.Obama pastarosiomis savaitėmis ragino M.Gaddafi atsistatydinti,
tačiau JAV pareigūnai pabrėžė, kad šio lyderio pasitraukimas
nėra Jungtinių Tautų leistų surengti atakų Libijoje tikslas. JAV
vengia bet kokių palyginimų su 2003 metų invazija į Iraką, kurios
metu buvo nuverstas šios šalies prezidentas Saddamas Husseinas.
Jau 41 metų Libijai vadovaujančiam M.Kadhafi ištikimos pajėgos
buvo atkovojusios iš sukilėlių dideles teritorijas, bet koalicijos
aviacijos smūgiai gali suteikti maištininkams galimybę
persigrupuoti. Kita vertus, karybos analitikai sako, jog neaišku, ar
opozicijai pavyks vėl sutelkti pajėgas.
„Manau, šią padėtį iš esmės turės spręsti patys libiai, -
pabrėžė R.Gatesas. - Ar sukilėliams bus padedama iš šalies, ar
ne - dar bus matyti“.
JAV Štabų vadų komiteto pirmininkas admirolas Mike'as Mullenas sakė televizijai CBS, kad aviacijos misijų
Šiaurės Afrikos šalyje mastas yra ribotas ir aiškus.
Tačiau M.Mullenas nurodė, kad karinių veiksmų Libijoje baigtis
„labai neaiški“.
Paklaustas, ar ji galėtų pakeisti pato padėtį tarp M.Gaddafi
ir opozicijos pajėgų, M.Mullenas atsakė: „Nemanau, kada atsakyti
turėčiau aš. Be abejo, įžvelgiu tokią galimybę“.
Pasak R.Gateso, JAV nori, kad Libija liktų vieninga šalimi,
pridūręs, kad jos skilimas į sukilėlių kontroliuojamą rytinę ir
M.Gaddafi valdomą vakarinę dalį „būtų tikra ilgalaikio
nestabilumo formulė“.
JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos karo lėktuvų atakos
sustabdė M.Gaddafi šarvuotųjų dalinių puolimą prieš sukilėlių
kontroliuojamą Bengazio miestą. Smūgiai priešlėktuvinės gynybos
objektams ir radiolokatoriam sudarė sąlygas Vakarų šalių
koalicijai užsitikrinti „tolygų ir tvarų“ pranašumą ore virš
Libijos, palaikant neskraidymo zoną, nurodė vienas JAV pareigūnas.
JAV karinio jūrų laivyno viceadmirolas Williamas Gortney, kuris yra Pentagono Štabų vadų komiteto
direktorius, sakė žurnalistams, kad naujų Libijos oro pajėgų
veiksmų ir radiolokatorių signalų nebefiksuojama, o nuo koalicijos
smūgių pradžios šeštadienį Libijos oro žvalgybos pajėgumai
buvo smarkiai susilpninti.
Pasak B.Gortney, pavojus Bengaziui dar nelikviduotas, tačiau
šiame regione M.Gaddafi pajėgos pakrikusios ir „patiria izoliaciją
bei sutrikimą“ po aviacijos smūgių.
Įtakingi respublikonai spaudžia B.Obamą pateikti aiškų
misijos Libijoje pagrindimą, reikšdami susirūpinimą, kad JAV
pajėgos gali įsivelti į ilgalaikę brangiai kainuojančią misiją,
neturinčią aiškiai suformuluotų tikslų.
„Administracija yra atsakinga išaiškinti Amerikos žmonėms,
Kongresui ir mūsų kariams, kokia yra misija Libijoje“, - Atstovų
Rūmų pirmininkas respublikonas Johnas Boehneris
pabrėžė savo pranešime.
„Esu susirūpinęs, kad naudodamos karinę jėgą, nesant aiškių
politinių uždavinių, Jungtinės Valstijos rizikuoja įsitraukti į
humanitarinę misiją, kurios mastas ir trukmė nežinomi“, -
pridūrė respublikonas Howardas McKeonas,
pirmininkaujantis Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komitetui.
Jungtinės Valstijos šiuo metu dalyvauja trijuose kariniuose
konfliktuose (Irake, Afganistane ir Libijoje), nors šalis turi
milžinišką biudžeto deficitą ir nacionalinę skolą. Pentagonas
taip pat planuoja per ateinančius penkerius metus išlaidas gynybai
sumažinti 78 mlrd. dolerių.
