Savo poziciją Libijos klausimu B.Obama išsakė laiške, kuris pirmadienio vakarą buvo išsiųstas demokratų ir respublikonų lyderiams Kongrese.
Laiške prezidentas oficialiai informavo kongresmenus, kad JAV „prisijungė prie tarptautinės karinės operacijos Libijoje, kurią sankcionavo JT Saugumo Taryba“.
Kaip rašo B.Obama, „pagrindinis JAV dalyvavimo tikslas - sustabdyti humanitarinę krizę Libijoje ir neutralizuoti grėsmę tarptautiniam saugumui, kurią kelia krizė šalyje“.
JAV prezidentas akcentavo, jog JAV dalyvavimas karinėje operacijoje Libijoje atitinka tiek šalies užsienio politikos tikslus, tiek JAV valdžios saugumo interesus. Įstatymo leidėjus B.Obama taip pat patikino, jog JAV misija Libijoje ilgai netruks - įvykdžius užduotis Vašingtonas vadovavimą operacijai perduos sąjungininkams.
B.Obamos sprendimas prisidėti prie karinės operacijos Libijoje sukėlė audringą JAV politikų reakciją. Kongresmenai, ypač respublikonai, piktinasi, kad prezidentas lėktuvus į Libiją pasiuntė nepasitaręs su Kongresu, kaip to reikalauja karinių įgaliojimų rezoliucija.
B.Obamos nurodymas, anot kritikų, prieštarauja šalies Konstitucijai ir nesutampa su jo ankstesniais pareiškimas, kuriuose B.Obama tvirtino, jog JAV prezidentas neturi teisės savarankiškai pasiųsti šalies karių į karinę misiją.
Savo ruožtu demokratai ir B.Obamos administracija teigia, kad minėtoji JAV rezoliucija nenurodo prezidento atskaitomybės Kongresui tuo atveju, jei karinė operacija vyks trumpą laiką (ne ilgiau kaip 60 dienų).
Be to, karinės operacijos Libijoje pradžia sutapo su savaitgaliu, tačiau, nepaisant to, B.Obama Baltuosiuose rūmuose susitiko su keliais įtakingais įstatymų leidėjais. Prezidentas jiems papasakojo apie JAV planus Libijoje ir sulaukė jų pritarimo.
Savo ruožtu Italija, kuri baiminasi imigrantų
antplūdžio iš Libijos ir galimo jo lyderio Muamaro Gaddafi atsakomųjų veiksmų, paragino perduoti NATO vadovavimą aviacijos smūgiams prieš šią Šiaurės Afrikos valstybę, rašo
nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė „EUobserver“.
Jeigu tai nebus padaryta, Roma grasina atšaukti leidimą naudotis
savo karinėmis bazėmis tarptautinei koalicijai, užtikrinančiai
neskraidymo zoną Libijoje pagal Jungtinių Tautų (JT) mandatą.
„Norime, kad šios operacijos kontrolę perimtų NATO... Leidome
naudotis savo bazėmis ir nenorėtume prisiimti politinės
atsakomybės dėl veiksmų, kuriuos kiti atlieka be mūsų žinios“, -
Italijos užsienio reikalų ministras pirmadienį sakė Briuselyje
vykusioje spaudos konferencijoje po Europos Sąjungos (ES)
diplomatijos vadovų susitikimo.
Italijos premjeras Silvio Berlusconi kalbėdamas Turine taip pat tvirtino, jog „svarbu, kad vadovavimas
(operacijoms Libijoje) būtų perduotas NATO, nustačius kitokią
koordinavimo struktūrą nei dabartinė“.
Tačiau prieš Aljanso dalyvavimą šioje misijoje nusistačiusi
Vokietija ir Turkija.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy,
pirmasis pareikalavęs pradėti karinius veiksmus ir organizavęs
viršūnių susitikimą Paryžiuje, kuriame šios operacijos planai
buvo išdėstyti sąjungininkam, taip pat nenori, kad vadovavimą
perimtų 28 šalių karinis blokas.
Italijos ministrų kabineto specialiame pasitarime dėl šalies
indėlio į operaciją „Odisėjos aušra“ (Odyssey Dawn) buvo
pabrėžiamas faktas, kad Roma neketina bombarduoti savo buvusios
kolonijos, o jos naikintuvai atliks tik oro žvalgybos misijas.
Vidaus reikalų ministras Roberto Maroni perspėjo dėl Italijai gresiančio neteisėtų migrantų
antplūdžio, pabrėžęs, kad į Siciliją jau atplaukė vienas
laivas su maždaug 200 žmonių. Vėliau pareigūnai nurodė, kad šie
migrantai atvyko iš Egipto, o ne Libijos, kaip buvo skelbta
anksčiau.
Prieš imigrantus nusistačiusi Šiaurės lyga, kuriai priklauso
R.Maroni, jau pareikalavo, kad Italijos dalyvavimas šiame kare būtų
susietas su sąlyga, kad sąjungininkai „blokuos“ bet kokį
neteisėtų migrantų išvykimą iš Libijos.
Italijai priklausančioje Lampedūzos saloje, kuri yra arčiau
Tripolio ir Tuniso negu Romos, vietos gyventojai nerimauja dėl jų
šalies dalyvavimo karinėje misijoje prieš Libijos diktatorių
M.Kadhafi.
"Tikėtinas pabėgėlių iš Libijos antplūdis „yra konkreti
rizika“, sakė Lampedūzos meras Bernardino de Rubeisas, nes iš Tuniso laivais atplaukusių migrantų šiuo
metu jau daugiau negu nuolatinių salos gyventojų.
„Iki šiol nesulaukėme didesnės pagalbos iš ES, išskyrus
(Bendrijos išorinių sienų apsaugos agentūros) „Frontex“ misiją,
kuri turi mažai žmonių ir išteklių“, - meras rašo savo
svetainėje.
„Norime, kad Europa atsilieptų į Lampedūzos ir Italijos
pagalbos šauksmą“, - pridūrė jis.
Tuo tarpu Rusija, Indija ir Kinija paragino Aljansą nedelsiant
sustabdyti karinius smūgius Libijoje.