Ukraina surinko 550 milijonų eurų naujam Černobylio AE kiautui

„Bendromis pastangomis su savo tarptautiniais partneriais mums pavyko šiandien surinkti - mes manome, kad šis skaičius pirminis - 550 mln. eurų Černobylio projektams vykdyti“, - sakė V.Janukovyčius.

„Tokios šalys, kaip Italija, Kanada, Brazilija, Meksika, Bulgarija dar galutinai neapsisprendė, ir mes laukiame jų konkrečių siūlymų dėl dalyvavimo Černobylio fonde“, - pridūrė jis.

1986 metais sprogus ketvirtajam Černobylio AE reaktoriui, radioaktyviosiomis medžiagomis buvo užteršta didelė Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos teritorijos dalis; šimtai tūkstančių žmonių buvo iškeldinti į kitus regionus. Ukrainos valdžios vertinimu, šios katastrofos aukų skaičius buvo didesnis nei 1 milijonas žmonių.

Labai dideliu indėliu prisidėjo Europos Sąjunga - 110 mln. eurų, taip pat ir Europos ir rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) - 120 mln. eurų, ateityje ši suma bus padidinta iki 180 mln. Apie Europos Sąjungos indėlį į Černobylio fondą paskelbė vakar esantis su vizitu Kijeve Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso.

Iš pradžių Ukrainos valdžia turėjo tikslą gauti iš šalių donorių Černobylio projektams 740 mln. eurų.

ERPB prezidentas Thomas Mirovas sakė po spaudos konferencijos, kad donorų finansuojamus naujo kiauto Černobylio atominėje elektrinėje ir panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybos projektus Ukraina gali užbaigti 2015 metais.

Ukrainos valdžios vertinimu, iš viso darbai, susiję su avarijos Černobylio AE likvidavimu, kainuoja maždaug 1,373 mlrd. eurų. Dalis projektų finansuojama iš Ukrainos valstybės biudžeto, už donorų lėšų surinkimą atsakingas ERPB, o Europos Sąjunga yra pagrindinė donorė.

Prieš kelerius metus Černobylio AE pasirašė sutartį su Prancūzijos konsorciumu „Novarka“ suprojektuoti ir pastatyti naują kiautą virš 1986 metų balandžio 26 dieną sugriauto elektrinės reaktoriaus. AE taip pat sudarė 200 mln. dolerių vertės sutartį su Amerikos bendrove „Holtec International“ užbaigti statyti panaudoto branduolinio kuro saugyklą. Statybos darbai pagal šiuos projektus dar tik prasidėjo.

Dabartinis Černobylio AE kiautas, pastatytas iš karto po katastrofos 1986 metais, kaip teigia ekologai, nebesulaiko radiacijos.

Naujo kiauto statytojai garantuoja naujo statinio saugumą 100-ui metų - iki to laiko, kai bus rastas galutinis sprendimas kaip utilizuoti tūkstančius tonų radioaktyvių atliekų.

Lietuva duos 10 tūkst. eurų

Antradienį Kijeve vykstančioje tarptautinėje šalių donorų konferencijoje Lietuva Černobylio atominės elektrinės (AE) saugumui užtikrinti skyrė 10 tūkst. eurų (apie 35 tūkst. litų).

Konferencijoje, surengtoje minint avarijos Černobylio elektrinėje 25-metį, dalyvaujantis premjeras Andrius Kubilius pabrėžė, kad branduolinė katastrofa, įvykusi prieš ketvirtį amžiaus, turėjo didžiulį poveikį visoms Europos šalims, tarp jų ir Lietuvai.

„Nuo pat pradžių Lietuvos žmonės atėjo padėti Ukrainai, vykdant gelbėjimo, o vėliau atstatymo darbus, suteikiant materialinę pagalbą Ukrainos žmonėms. Daugiau nei 7 tūkst. Lietuvos žmonių dalyvavo gelbėjimo darbuose. Daugelis iš jų sumokėjo už tai didžiausią kainą - paaukojo savo gyvybes ir sveikatą“, - sakė A.Kubilius.

Konferencijos dalyviams premjeras taip pat pateikė duomenis, kokią paramą Lietuva per visą laikotarpį nuo nelaimės yra suteikusi per ją nukentėjusiems žmonėms.

„Valstybinėms pensijoms, nedarbingumo išmokoms, vienkartinėms kompensacijoms jau išmokėta per 7 mln. eurų. Kiekvienais metais Lietuva šioms reikmėms išleidžia po 800 tūkst. eurų. Lietuva labai vertina jūsų pastangas užtikrinti Černobylio jėgainės saugumą ir skiria papildomą įnašą - 10 tūkst. eurų“, - pranešė A.Kubilius.

Pasak Ministro pirmininko tarnybos pranešimo, iš viso iki 2011 metų nuo šios katastrofos nukentėjusiems žmonėms Lietuvoje išmokėta 25,3 mln. litų vienkartinių kompensacijų ir valstybinių pensijų.

Antradienio konferencijoje iš viso donorai skyrė 511,9 mln. eurų (daugiau kaip 1 mlrd. 766 mln. litų) į Černobylio katastrofos pasekmių likvidavimo fondą. Didžiausias sumas numatė skirti Europos atstatymo ir vystymo bankas (120 mln. eurų), Europos Komisija (110 mln. eurų), Jungtinės Valstijos (123 mln. eurų). Pasak Ukrainos prezidento Viktoro Janukovičiaus, iš viso fondui paaukojo apie 30 donorų.

Sprogimas Černobylio atominėje elektrinėje, per kurį radiacija buvo užteršta ir Lietuva, įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną, netinkamai atliekant suplanuotą bandymą 4-ajame bloke.

Per 10 dienų iš 30 km spinduliu nuo reaktoriaus esančios zonos buvo evakuota 130 tūkst. žmonių. 1986 metų gruodį šis labai radioaktyvus reaktorius buvo uždarytas betono ir plieno sarkofage, kurio saugumas kelia abejonių.

Ukrainai trūksta 740 mln. eurų naujam saugiam objekto „Priedanga“ sugriautame Černobylio atominės elektrinės bloke kiautui ir panaudoto branduolinio kuro saugyklai pastatyti, pranešė šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius.

„Būtina pastatyti naują saugų kiautą virš sugriauto 4-ojo energetinio bloko ir patikimą panaudoto branduolinio kuro saugyklą. Dabar vis dar trūksta maždaug 740 mln. eurų šiems projektams užbaigti“, - sakė V.Janukovyčius antradienį per Kijeve vykstančią donorų konferenciją, skirtą surinkti papildomų lėšų Černobylio projektams.

„Išlaidų, susijusių su Černobylio katastrofos likvidavimu, našta ... dar daug metų darys neigiamą įtaką šalies ekonomikai“, - pabrėžė prezidentas.

Pasak V.Janukovyčiaus, tiesioginiai nuostoliai nuo tada, kai įvyko avarija Černobylio AE, sudarė keliasdešimt milijardų dolerių, o kai kuriais metais siekė 8-10 proc. viso valstybės biudžeto.

Pastatyti naują kiautą virš sugriauto Černobylio AE bloko kainuos 990 mln. eurų.

Visiems darbams, susijusiems su Černobylio AE, atlikti buvo įsteigti du fondai: 1,54 mlrd. eurų Černobylio fondas „Priedanga“ ir Branduolinio saugumo fondas, iš kurio taip pat turi būti finansuojama panaudoto branduolinio kuro saugyklos, kainuosiančios 255 mln. eurų, statyba.

Šiuo metų pirmajam fondui trūksta 600 mln. eurų, antrajam - 140 mln. eurų. Iš abiejų fondų jau panaudoti 500 mln. eurų uždaviniams, susijusiems su Černobylio projektais, spręsti.

Vokietija ketina pervesti Černobylio projektams 42,4 mln. eurų, pareiškė Vokietijos valstybės sekretorius Federalinės ekologijos ministerijos viceministras Jurgenas Beckeris.

„Vokietija ketina papildomai įnešti 42,4 mln. eurų, artimiausiu laiku šios lėšos bus išmokėtos“, - sakė J.Beckeris Černobylio fondo „Priedanga“ ir Branduolinio saugumo sąskaitos donorų konferencijoje Kijeve antradienį.

Pasak jo, drauge su ankstesnėmis lėšomis, iš viso Vokietija skirs Černobylio projektams daugiau kaip 100 mln. eurų.

Savo ruožtu JAV prezidento delegacijos vadovas Zbigniewas Brzezinskis pranešė, kad JAV skirs papildomai Černobylio programoms 123 mln. dolerių.

„Mes skiriame papildomai 123 mln. dolerių“, - sakė jis donorų konferencijoje.

Z.Brzezinskis priminė, kad nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos JAV skyrė šiems tikslams 240 mln. dolerių.