Sukilėlių atstovas Nuri Abdullah Abdullati žurnalistams sakė, kad britų ir prancūzų kariai humanitarinių principų pagrindu turėtų būti nusiųsti į Misratą, kurią jau kelias savaites yra apgulusios vyriausybinės pajėgos. „Jei jie neatvyks, mes mirsime“, - kalbėjo atstovas.
Tai yra pirmasis kartas, kai sukilėliai oficialiai prašo sausumos dalinių.
Misratą Muammaro Gaddafi pajėgos yra apsupusios šešias savaites. 400 tūkst. gyventojų turinčiame mieste trūksta maisto, vandens, degalų, medikamentų ir elektros energijos. Mieste kasdien žūsta maždaug 10 žmonių. Ir antradienį Misratos pietryčiuose buvo girdėti sunkieji pabūklai. Vyriausybinės pajėgos naudoja kasetines bombas. Humanitarinės organizacijos baiminasi masinio gyventojų bėgimo iš miesto.
Prancūzija yra pareiškusi, kad yra prieš sausumos dalinių dislokavimą Libijoje. Libijos pereinamojo laikotarpio vyriausybės ir sukilėlių uždavinys esą yra nužymėti taikinius NATO vadovaujamos koalicijos lėktuvams. Tam nebūtini sausumos daliniai, sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alanas Juppe.
Nuo neramumų Libijoje pradžios, sukilėlių duomenimis, žuvo apie 10 tūkst. žmonių, apie 55 tūkst. buvo sužeisti.
Britai pablogins situaciją?
Libijos užsienio reikalų ministras Abdulas Ati al-Obeidi įspėja, kad Didžiosios Britanijos planas į Libiją nusiųsti karinę komandą, patarsiančią sukilėliams, kaip kovoti su M.Gaddafi, gali sumažinti taikos tikimybę šalyje, praneša BBC.
Jei į sukilėlių užimtą Bengazį bus nusiųsti britų kariai, kovos užsitęs, sako A.A. al Obeidi.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Williamas Hague teigia, kad šis žingsnis atitinka Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją dėl civilių apsaugos Libijoje, kuri draudžia į šalį siųsti užsienio okupacines pajėgas.
Kariškių komanda Bengazyje turėtų teikti logistinę pagalbą ir mokyti žvalgybos. BBC duomenimis, misijoje dalyvaus apie 10 Didžiosios Britanijos pareigūnų ir maždaug tiek pat iš Prancūzijos.
Libijoje du mėnesius tęsiasi sukilėlių maištas. Paskutinė sukilėlių tvirtovė vakaruose - Misrata ne vieną savaitę yra smarkiai bombarduojama. A.A. al Obeidi sako, kad geriausia būtų sudaryti maždaug šešių mėnesių paliaubas, kad būtų galima pasiruošti rinkimams, prižiūrimiems JT, kaip ir siūlo Afrikos Sąjunga.
"Manome, kad bet koks karių buvimas šalyje yra žingsnis atgal ir esame įsitikinę, kad bombardavimui liovusis ir prasidėjus paliauboms galėtume rasti dialogą su Libijos gyventojais ir aptarti jų norus: demokratiją, politines reformas, Konstituciją, rinkimus. Esant dabartinei situacijai, tai neįmanoma", - kalbėjo A.A. al Obeidi.
Libijos užsienio reikalų ministras teigė, kad šalys, kuriose jis lankėsi, pritarė paliauboms ir humanitarinės pagalbos didinimui, tačiau pridūrė, kad Didžioji Britanija, Prancūzija ir Italija nepadeda.
A.A. al Obeidi teigė, jog visais įmanomais būdais padedama tarptautinėms paramos organizacijoms teikti pagalbą žmonėms Misratoje.
V.Hague pabrėžė, kad į rytinę sukilėlių tvirtovę Bengazį siunčiami kariai nedalyvaus jokiuose kariniuose veiksmuose. Komandą sudarys patyrę Didžiosios Britanijos kariškiai, jų užduotis - padėti Libijos nacionalinei tarybai (sukilėlių institucijai) "pagerinti savo kariuomenės organizacinę struktūrą, komunikaciją ir logistiką".