Į euroskeptišką suomių partiją ir jos lyderį, 48 metų Timo
Soini, turi būti žiūrima turint galvoje populistinį
judėjimą link nacionalizmo, kuris vystosi dėl vidaus veiksnių ir
neaplenkia net labiausiai integruotų, sėkmingiausių ekonomikų“, -
sakė Robert’o Schumano fondo Briuselyje analitikas
Jeanas Dominique'as Giuliani.
„Tai buvo referendumas dėl Europos Sąjungos politikos“, - atvirai rėžė T.Soini kiek nurimus emocijoms dėl rinkimų rezultatų.
„Pasilaikysime mūsų pinigus ir mūsų teisę patiems priimti
sprendimus“, - sakė „Tikrųjų suomių“ lyderis.
Ne visi nacionalistai Europoje yra kraštutiniai dešinieji.
Škotijoje, kur gyvena panašus skaičius žmonių kaip Suomijoje,
pastaruosius ketverius metus valdžioje yra ne vieną dešimtmetį
gyvuojanti centro kairės pakraipos nacionalistų partija. Viešosios
nuomonės apklausos rodo, kad kitą mėnesį vyksiančiuose rinkimuose
nacionalistų mažumos vyriausybė bus perrinkta antrai penkerių
metų kadencijai.
Tačiau tai veikiau išimtis, nes kitose šalyse ryški
orientacija į dešinę.
Prancūzijoje Marine Le Pen iš savo liūdnai
pagarsėjusio tėvo Jeano Marie Le Peno perėmė
kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto vairą.
Praėjusį mėnesį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas
parodė, kad 2012 metais vyksiančiame pirmajame prezidento rinkimų
ture ji gali surinkti 20 proc. balsų ir įveikti dabartinį
valstybės vadovą Nicolas Sarkozy, jei socialistų
kandidatu bus dabartinis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas
Dominique'as Straussas-Kahnas.
Nyderlanduose populistui Geertui Wildersui populiarumą padėjo pelnyti atvirai antiislamiškas filmas, kuriame
Koranas lyginamas su Vokietijos nacių lyderio Adolfo Hitlerio knyga
„Mano kova“ (Mein Kampf).
Italijoje bei Danijoje kraštutiniai dešinieji dirba mažumos
vyriausybėje arba ją remia, užtikrindami galimybę veikti.
Austrijos kraštutinių dešiniųjų numylėtinis Heinzas
Christianas Strache įrašinėja repo
dainas apie savo neapykantą musulmonų simboliams Europoje ar
Briuselio aparatui.
Kraštutinių dešiniųjų figūros taip pat patogiai
įsitaisiusios Bulgarijos, Latvijos, Slovakijos ir Švedijos
parlamentuose.
O flamandų nacionalistai tik ieško dingsties padalyti
Belgiją.
Vengrijos konservatorių premjero Viktoro Orbano politika,
įskaitant griežtus žiniasklaidos suvaržymus ar ultradešiniųjų
partijos „Jobbik“ išpuolių prieš romus ignoravimą, šiurpina
Briuselio liberalus. Be to, pirmadienį šalies įstatymų leidėjai
patvirtino prieštaringai vertinamą naują konstituciją, kurioje
minimas Dievas, krikščionybė, Šventoji Vengrijos Karūna, Tėvynė
ir tradicinės šeimos vertybės.
„Europos federalizmas buvo graži idėja, kuria pats tikėjau“, -
neseniai pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Janosas
Martonyi.
Tačiau, pridūrė jis, „faktas, kad nacionalinės valstybės
koncepcija įgijo jėgos ir reikšmingumo“.
„Šis rezultatų derinys stulbinamas; jis įtikinamai įrodo, kad
euroskepticizmas gali laimėti - ir laimėti tvirtai“, - pareiškė
vienas iš didžiausių ES integracijos priešininkų Nigelas
Farage'as, vadovaujantis Jungtinės Karalystės
Nepriklausomybės partijai.
N.Farage'as surinko milijonus balsų per Didžiojoje Britanijoje
vykusius visuotinius rinkimus, o Europos Parlamente jis yra oficialus
T.Soini sąjungininkas.
5,3 mln. gyventojų turinčioje Suomijoje užsieniečiai sudaro
tik apie 3 proc., o šios šalies ekonomika gali būti pavyzdys
daugumai kitų Bendrijos narių.
Suomija yra viena iš nedaugelio euro zonos valstybių, kurios
kreditingumas vertinamas indeksu AAA, o ES debatuose dėl ekonomikos
šios šalies balsas yra neįprastai svarus.
Tačiau toliausiai šiaurėje esančioje ES šalyje sustiprėję
nuogąstavimai dėl galimo arabų antplūdžio iš Šiaurės Afrikos
per Italiją padėjo T.Soini partijai surinkti penktadalį balsų per
rinkimus, kuriuose piliečiai aktyviai dalyvavo.
Būgštavimą dėl imigracijos taip pat papildė nerimas, jog
Suomijai ir kitoms Bendrijos narėms teks finansiškai padėti krizės
nualintai Graikijai, Airijai ir Portugalijai.
Ekspertai perspėja, jog net tuo atveju, jeigu T.Soini atsisakys
agitacijos prieš finansinio gelbėjimo paketą Portugalijai mainais
į nuolaidas kitose srityse, ES finansinis solidarumas nukentės
ilgam.
„Esama priežasčių nerimauti“, - sakė Švedijos užsienio
reikalų ministras Carlas Bildtas, ragindamas Suomiją
išlikti „šiaurietiška ir europietiška“.