Paaiškėjo, kad G.Leonenko buvo kaltinamuoju vienoje „Jukos“ byloje. Pro langą jis iššoko praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo baigtas bylos tyrimas ir duomenys perduoti teismui. Priežasčių pasitraukti iš gyvenimo lyg ir nebuvo, nes G.Leonenko grėsė tik nedidelė bausmė.
Viskas prasidėjo, kai G.Leonenko ir keliems jo kolegoms „Jukos“ pasiūlė tapti įmonių, kurios yra specialiose uždarose teritorijose, generaliniais direktoriais. Šios įmonės padėdavo „Jukos“ realizuoti naftą. Uždarose teritorijose esančioms įmonėms taikomos mokesčių lengvatos. Tad „Jukos“ buvo naudinga taip sumažinti mokesčių naštą.
Po kurio laiko G.Leonenko buvo sulaikytas. Kai jis ir tokia pat fiktyvi vienos iš „Jukos“ bendrovių direktorė Irina Černikova davė parodymus, jie buvo paleisti. Po to, kai buvo išleistas į laisvę, vyras kelis kartus vyko į apklausas.
Kodėl vyras iššoko pro langą, negali paaiškinti ir jo artimieji.
G.Leonenko gyveno su motina. Žūties dieną jis atvyko pas savo tėvą ir atvežė jam maisto produktų. Sūnus atsisveikino su tėvu, išėjo iš laiptinės, o paskui kažkodėl pakilo laiptais į 12 aukštą ir iššoko pro langą.
Žuvusiojo tėvas tikino, kad ant sūnaus kūno nebuvo kraujo, nors krentant iš didelio aukščio jo paprastai būna. Kaimynai pasakojo negirdėję jokio triukšmo ar į žemę atsitrenkiančio kūno garso.
„Novaja gazeta“ rašo, kad G.Leonenko žūties atvejis panašus į kito „Jukos“ darbuotojo, kuris taip pat neva norėdamas nusižudyti iššoko pro langą. Tik Antonio Valdesas Garcia ne žuvo, o liko invalidas. Vyras pasakojo, kad buvo priverstas sakyti, kad bandė nusižudyti, o iš tiesų jis buvo kankinamas.