Kai kurie armėnai laikė rankose plakatus su užrašais „Niekas nebus pamiršta“ ir „Genocidas nesensta“. Armėnijos prezidentas Seržas Sarkisianas priekaištavo Turkijai vykdant neigimo politiką, nes ji iki šiol minėtų žudynių nepripažįsta kaip genocido.
1915 metų balandžio 24 dieną nužudžius 800 intelektualų, dabartinėje Turkijos teritorijoje prasidėjo armėnų persekiojimas.
Turkija iki šiol atmeta Armėnijos reikalavimą įvardyti žudynes kaip genocidą. Ankaros teigimu, aukų skaičius yra perdėtas, armėnai esą žuvo per pilietinio karo neramumus žlungant Osmanų imperijai.
Šis ginčas jau daug metų temdo abiejų šalių santykius.
JAV prezidentas Barackas Obama metinių proga kalbėjo apie „vieną žiauriausių XX amžiaus nusikaltimų“. Jis trejus metus iš eilės vengia genocido sąvokos, greičiausiai - atsižvelgdamas į NATO sąjungininkę Turkiją.
Armėnijos ir daugelio Vakarų valstybių teigimu, neabejotina, kad armėnų žudynės, per kurias 1915-1917 metais žuvo iki 1,5 mln. žmonių, yra genocidas.