Japonija pripažino, kad avarija cunamio nuniokotoje jėgainėje
yra „didelis incidentas“, taip pat įvertino ją aukščiausiu balu
pagal septynbalę Tarptautinę branduolinių ir radiologinių įvykių
skalę (INES).
Černobylio katastrofa taip pat yra vertinama septyniais balais,
tačiau Tokijas pabrėžė, jog avarija Fukušimos 1-ojoje
elektrinėje kelia gerokai mažesnį pavojų.
„Akivaizdu, kad abiejų šių atvejų pobūdis skirtingas“, -
sakė ministrų kabineto pirmasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas
Edanas). - Deja, pasklidusių medžiagų kiekis prilygsta apie
dešimtadaliui (Černobylio avarijos taršos), tačiau mums bent jau
pavyko išvengti reaktorių sprogimų.“
Y.Edano pridūrė, kad Japonija pasinaudojo kai kuria Černobylio
patirtimi, mėgindama likviduoti branduolinę krizė po kovo 11 dieną
smogusio stipraus žemės drebėjimo, kuris sukėlė cunamį,
sugadinusį Fukušimos jėgainės aušinimo sistemas.
„Černobylio (avarijos) poveikio sveikatai studijos ir tyrimai
tapo turtu, kuriuo dalijasi visa žmonija“, - nurodė pareigūnas,
leisdamas suprasti, kad į šią patirtį buvo atsižvelgta, vykdant
evakuaciją iš Fukušimos jėgainės apylinkių.
Japonijos pareigūnai aplink pažeistą jėgainę nustatė 20
kilometrų spindulio zoną, kurioje žmonėms lankytis griežtai
draudžiama. Tuo tarpu darbuotojai vis dar lieja vandenį ant
reaktorių ir panaudoto branduolinio kuro saugyklų, siekiant
apsaugoti kuro strypus nuo perkaitimo ir išsilydymo.
Per šią branduolinę krizę Japonijoje kol kas nei vienas
žmogus nemirė nuo per didelės apšvitos dozės. Tuo tarpu
Černobylyje per sprogimą 1986 metų balandžio 26 d. žuvo du
žmonės, o per kelis vėlesnius mėnesius mirė dar 28 gelbėtojai ir
jėgainės darbuotojai, patyrę dideles apšvitos dozes.
Iš radioaktyviomis medžiagomis užterštų Černobylio
jėgainės apylinkių buvo evakuoti dešimtys tūkstančių žmonių,
o dalis pavojingų teršalų buvo vėjo nunešti į kaimyninę
Baltarusiją, Rusiją bei Vakarų Europos šalis.