„Už ramybę pasaulyje sumokėjome tūkstančių mūsų
tėvynainių gyvybėmis ir sveikata, - sakoma V.Janukovyčiaus
svetainėje paskelbtame pranešime. - Tačiau jokia šalis, net pati
galingiausia, nepajėgų pati viena pašalinti tokio masto katastrofos
padarinių“.
Ukraina šiam projektui dar turi surinkti apie 300 mln. JAV
dolerių (711 mln. litų), nors tarptautiniai donorai dalį lėšų
naujojo apgaubo statybai įsipareigojo skirti per anksčiau šį
mėnesį vykusią konferenciją.
Nuo iki šiol didžiausios pasaulyje branduolinės katastrofos
labiausiai nukentėjusiose trijose šalyse - Ukrainoje, Rusijoje ir
Baltarusijoje - šios tragedijos metinių minėjimo ceremonijos
prasidėjo antradienį paryčiais. Vėliau šią dieną Ukrainoje
vyksiančiuose renginiuose dalyvaus V.Janukovyčius ir Rusijos
prezidentas Dmitrijus Medvedevas.
Kijeve antradienio naktį Rusijos Ortodoksų Bažnyčios
patriarchas Kirilas vadovavo atminimo ceremonijai prie paminklo
Černobylio jėgainės darbuotojams ir ugniagesiams, kurie į
nelaimės vietą buvo pasiųsti iškart po sprogimo 4-ame reaktoriuje
ir vėliau mirė nuo ūmios spindulinės ligos.
Ortodoksų dvasininkai giedojo gedulingas giesmes, ukrainiečiai
uždegė plonas vaškines žvakeles, o varpas suskambėjo 25 kartus,
primindamas po avarijos praėjusių metų skaičių.
„Pasaulis nežino jokios kitos taikos meto katastrofos, kurią
būtų galima palyginti su tuo, kas įvyko Černobylyje“, - sakė
patriarchas Kirilas, kurį lydėjo Ukrainos premjeras Mykola Azarovas
ir kiti pareigūnai.
Atminimo ceremonija prasidėjo 1 val. vietos (ir Lietuvos) laiku -
beveik tuo pačiu metu, kai 1986 metų balandžio 26 dieną
Černobylio elektrinėje nugriaudėjo sprogimai, išmetę į
atmosferą radioaktyvių medžiagų debesį, paskleidusį pavojingus
teršalus didelėje Europos dalyje. Dėl šios avarijos smarkiausiai
užterštuose regionuose Ukrainoje, Baltarusijoje ir vakarų Rusijoje
namus buvo priversti palikti šimtai tūkstančių žmonių.
Per šią avariją į aplinką pateko apie 400 kartus daugiau
radioaktyvių medžiagų, negu jų buvo paskleidusi atominė bomba,
numesta Jungtinių Valstijų ant Japonijos miesto Hirošimos Antrojo
pasaulinio karo pabaigoje.
Dėl jonizuojančios spinduliuotės poveikio susirgo šimtai
tūkstančiai žmonių, o jėgainės apylinkėse augantys miškai ir
buvę dirbami laukai tebėra užteršti. Jungtinių Tautų (JT)
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) praeitą savaitę Kijeve
vykusioje spaudos konferencijoje pateikė išvadas, rodančias, jog
tarp 600 tūkst. didžiausią apšvitos dozę patyrusių žmonių nuo
vėžio mirė keturiais tūkstančiais daugiau negu būtų galima
tikėtis įprastomis sąlygomis.
Keli šimtai ukrainiečių, daugiausiai žuvusių jėgainės
darbuotojų ir avarijos „likvidatorių“ našlių, dalyvavo antradienį
aukotose pamaldose, pagerbdamos savo artimuosius ir jų likimo
draugus. Apsiašarojusios moterys uždegė žvakeles, žegnojosi ir
tylėdamos klausėsi ortodoksų giesmių.
„Mūsų gyvenimas apvirto aukštyn kojomis, - sakė 64 metų
Larisa Demčenko. Anksčiau ji dirbo Černobylio jėgainėje, kaip ir
jos vyras, kuris mirė prieš devynerius metus nuo vėžio, siejamo su
patirta apšvita.
„Ten buvo nuostabus miestas, nuostabus darbas, nuostabūs
žmonės. Tai buvo mūsų jaunystė. Staiga viskas sugriuvo, -
pridūrė ji. - Jeigu tik žinotumėte, kaip mums skauda širdis dėl
mūsų vaikų; kiek daug mūsų vaikaičių nesveiki; kiek daug porų
neturi vaikų“.
Rusija, Ukraina ir Baltarusija pastariausiais metais apkarpė lengvatas sveikatos netekusiems Černobylio veteranams, o atminimo renginius temdė jų skundai dėl nepakankamos pagalbos. Vėliau
antradienį avarijos likviduotojai planuoja surengti atskirą mitingą
Kijeve.
Rusijos ir
Ukrainos prezidentai Dmitrijus Medvedevas ir Viktoras Janukovyčius
dalyvavo būsimo paminklo Černobylio avarijos likviduotojams pirmojo
akmens padėjimo ceremonijoje.
Pats monumentas turi būti pastatytas iki gruodžio 14 dienos, kai
Ukrainoje minima Avarijos Černobylio AE likviduotojų atminimo diena.
Kaip tik tą dieną 1986 metais SSRS vyriausybė paskelbė, kad
avarija visiškai likviduota.
D.Medvedevas ir V.Janukovyčius per simbolinę ceremoniją atidengė būsimojo monumento pamatų akmenį. Jis yra miesto
Černobylio parke, pasodintame didžiausios atominės technogeninės
katastrofos 25-osioms metinėms.
Prie įėjimo į parką yra Trečiojo angelo skulptūrinė
kompozicija pagal siužetą iš Apokalipsės. Prezidentai ją
apžiūrėjo. Iš kitos atminimo akmens pusės yra memorialinis
centras, esantis buvusio kino teatro pastate.
D.Medvedevas ir V.Janukovyčius taip pat apžiūrėjo
interaktyviąją ekspoziciją „Metėlės žvaigždė“, skirtą
avarijos Černobylio atominėje elektrinėje likviduotojams, kuri taip
pat įeina į memorialinį centrą.
Valstybės privalo
pranešti savo piliečiams visą tiesą, jeigu įvyksta technogeninės
katastrofos, mano Rusijos prezidentas D.Medvedevas.
„Valstybės pareiga - sakyti žmonėms tiesą. Reikia
prisipažinti, valstybė ne visada teisingai elgėsi“, - sakė
D.Medvedevas atminimo ceremonijoje, skirtoje 25-osioms metinėms, kai
įvyko tragedija Černobylyje.
„Mes visi turime būti sąžiningi, mes turime duoti visiškai
tikslią informaciją apie tai, kas vyksta, kad ir kur vyktų ir kuo
pasibaigtų. Tai taip pat viena Černobylio katastrofos pamokų“, -
sakė Rusijos prezidentas.
Jis taip pat pabrėžė, kad šiandien valstybės privalo padaryti
viską, kad padėtų likviduotojams, visiems, kurie dalyvavo
likviduojant avarijos padarinius.
Kalbėdamas apie avarijos likvidavimą D.Medvedevas pažymėjo,
kad „tai, kas buvo padaryta, padėjo išgyventi daugybei žmonių“.
„Po to, kas įvyko, daugybės žmonių - Ukrainos, tuo laikotarpiu
Rusijos Federacijos, kitų respublikų gyventojų didelėmis
pastangomis buvo atliktas labai sunkus ir itin būtinas avarijos
padarinių likvidavimo darbas“, - pažymėjo valstybės vadovas.
Deja, pabrėžė jis, daugeliui, kas dirbo Černobylyje, tai
kainavo gyvybę.
„Avarijos padariniai galėjo būti nepaprastai dideli, jie ir taip
buvo didžiuliai. Bet jeigu ne likviduotojų darbas, jeigu ne
ugniagesių, gelbėtojų ir gydytojų darbas, šie padariniai būtų
buvę pasaulinio pobūdžio. Mes privalome tai atminti“, - sakė
D.Medvedevas.