Tarptautinės teisės ekspertas Lobsangas Sangay lengvai įveikė du kitus kandidatus per rinkimus į premjero
postą, surinkęs 55 proc. balsų, rinkimų komisijos pirmininkas Jamphelas Choesangas paskelbė Indijos
šiauriniame mieste Dharamsaloje.
L.Sangay yra gimęs Indijos šiaurės rytų regione,
garsėjančiame arbatos gamyba, tačiau Tibete jis niekada negyveno ir
nesilankė.
Jo išrinkimas simbolizuoja atotrūkį nuo praeities, kai
egziliniam Tibeto judėjimui vadovavo vyresni religiniai veikėjai.
75 metų Dalai Lama praėjusį mėnesį paskelbė pareiškimą,
jog jis nebebus Tibeto judėjimo politinis lyderis ir perduos savo
įgaliojimus naujai išrinktam premjerui.
Dalai Lama išlieka svarbiausias tibetiečių dvasinis vadovas,
tačiau tikėtina, kad L.Sangay taps gerokai svarbesniu veikėju negu
visi jo pirmtakai.
„Jo Šventenybės institucija gyvuoja jau per 400 metų“, -
L.Sangay sakė praeitą mėnesį duodamas interviu naujienų
agentūrai AFP Dharamsaloje, kuri jau ilgiau nei 50 metų yra Tibeto
vyriausybės tremtyje sostinė.
„Jo niekas negali pakeisti arba atstoti. Bet kuriam (politiniam
įpėdiniui) tektų didelis iššūkis - užsitikrinti reputaciją ir
pasitikėjimą“, - pridūrė jis.
Tačiau Harvardo absolventas tvirtina, jog tibetiečių išeivių
bendruomenė trokšta „matyti, kaip vadovavimą perima jaunesnį
karta“.
L.Sangay leido suprasti, kad jis visiškai palaiko Dalai Lamos
siūlomą „trečiąjį kelią“ - reikalauti Tibeto „reikšmingos
autonomijos“, tačiau nesiekti visiškos nepriklausomybės nuo
Kinijos.
Indijoje ir kitose šalyse gyvena apie 83,4 tūkst. tibetiečių,
kurie turėjo teisę balsuoti šiuose rinkimuose. J.Choesangas
nurodė, kad šia teise pasinaudojo daugiau nei 49 tūkst., žmonių.
Dalai Lamos sumanymas padalyti valdžią atspindi nerimą dėl
tolesnės kovos už tibetiečių teises, kuriai Nobelio taikos
premijos laureatas vadovavo praktiškai vienas nuo savo pasitraukimo
į Indiją 1959 metais.
Nerimaujama, kad mirus tarptautinį pripažinimą pelniusiam
dvasiniam lyderiui, Tibeto kova gali nugrimzti į užmarštį. Manoma,
kad veiksmingu atsaku į šią problemą gali tapti politinės
valdžios perdavimas renkamam veikėjui.
Tačiau šis kelias turi nemažai kitokių kliūčių.
Tibeto vyriausybės tremtyje nėra oficialiai pripažinusi jokia
šalis. Kinija taip pat griežtai atsisako ją pripažinti, o Tibeto
žmonėms gali kilti abejonių šios vyriausybės legitimumo, jeigu
Dalai Lama nebebus jos pagrindinis lyderis.
Egzilinė vyriausybė deklaruoja siekianti reabilituoti
tibetiečius pabėgėlius ir atkurti „laisvę ir laimę“ Tibete.
Ši vyriausybė yra labai priklausoma nuo Dalai Lamos pozicijos,
sprendžiant svarbiausius politikos klausimus. Ji daugiausiai
rūpinasi tibetiečių išeivių bendruomenės Indijoje gerove,
vadovauja jų mokykloms, sveikatos tarnyboms ir kultūrinei veiklai.
„Bet koks svarbus sprendimas vis tiek turės būti aptariamas su
Dalai Lama“, - pabrėžė Honkongo mokslo ir technologijų
universitete dirbantis Tibeto ekspertas Barry Sautmanas.
„Bet kurio premjero problema - jog jis, palyginus su Dalai Lama,
bus menkai žinomas išoriniame pasaulyje, išskyrus specializuotus
tibetiečių sluoksnius. Šią dinamiką bus sudėtinga pakeisti“, -
pridūrė jis.