„Administracija aiškiai nusipelno pripažinimo dėl šios
operacijos sėkmės“, - D.Cheney sakė televizijai „ABC News“.
Šis pareiškimas buvo vienas iš retų atvejų, kai D.Cheny
pagyrė B.Obamos sprendimą, kai prezidentas leido surengti komandosų
reidą O.bin Ladeno slėptuvėje, buvusioje į šiaurę nuo Pakistano
sostinės Islamabado.
D.Cheney, kuris per O.bin Ladeno organizacijos suplanuotas
rugsėjo 11-osios atakas prieš Jungtines Valstijas dirbo tuomečio
prezidento George'o W.Busho administracijoje,
dažnai kritikuodavo B.Obamos poziciją nacionalinio saugumo
klausimais. Jis yra pareiškęs, kad B.Obamos sprendimas uždaryti
Gvantanamo karinėje bazėje veikiantį įtariamų teroristų
sulaikymo centrą yra „beatodairiškumas, įvilktas į
teisuoliškumą“.
Tačiau duodamas pastarąjį interviu D.Cheney pripažino, kad
O.bin Ladeno sučiupimas buvo „svarbiausias tikslas, svarbiausias
uždavinys“ Vašingtonui.
Jo buvęs viršininkas G.W.Bushas pasaulinį „karą su teroru“
pradėjo po rugsėjo 11-osios atakų.
Paklaustas, ar G.W.Busho administracija kada nors buvo
priartėjusi prie O.bin Ladeno sugavimo, D.Cheney atsakė: „Negaliu to
pasakyti“.
D.Cheney buvo vienas iš didžiausių „vanagų“ G.W.Busho
administracijoje, kuri pradėjo invaziją į Afganistaną ir O.bin
Ladeno medžioklę, o vėliau pasiuntė JAV pajėgas į Iraką.
Buvęs JAV gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas taip pat pagyrė kruopščiai suplanuotą operaciją, per
kurią buvo surinkta gyvybiškai svarbi informacija apie „al Qaeda“
lyderio buvimo vietą.
Buvęs Pentagono vadovas sutiko su D.Cheney, jog šios operacijos
sėkmę didžia dalimi nulėmė JAV centrinės žvalgybos valdybos
(CŽV) vykdyti suimtų įtariamų teroristų šiurkštūs tardymai,
kuriuos leido vykdyti G.W.Bushas.
Jis pridūrė, kad O.bin Ladenas tikriausiai galvojo, jog Amerika
„nieko nedarys“, praėjus daug laiko po 2001 metais įvykdytų
išpuolių Jungtinėse Valstijose, kurie nusinešė apie 3 tūkst.
žmonių gyvybių.
„Šis žmogus vadino Jungtines Valstijas popieriniu tigru ir
manė, kad Jungtinės Valstijos nieko nedarys, kad mes toliau iš
tikrųjų nereaguosime“, - D.Rumsfeldas sakė televizijai NBC.
Tuo tarpu JAV prezidentas B.Obama paragino Vašingtono politikus
pasinaudoti tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ lyderio O.bin Ladeno likvidavimu ir stengtis atkurti nacionalinę vienybę, kuri
buvo jaučiama po 2001 metais rugsėjo 11 dieną įvykdytų
išpuolių.
Grupė abiejų pagrindinių partijų įstatymų leidėjų, kurie
buvo pakviesti vakarienės į Baltuosius rūmus prieš paskelbiant
apie O.bin Ladeno žūtį per JAV specialiųjų pajėgų operaciją,
pasveikino prezidentą plodami atsistoję.
„Praeitą vakarą amerikiečiai sužinojo, kad Jungtinės
Valstijos įvykdė operaciją, kurios rezultatas buvo Osamos bin
Ladeno sučiupimas ir mirtis... Manau, patyrėme tą patį vienybės
jausmą, kuris vyravo per rugsėjo 11-ąją, - sakė B.Obama. - Mums
vėl buvo priminta, kad galima didžiuotis tuo, kam atstovauja ši
šalis ir ką pajėgiame pasiekti, ir tai yra daug giliau negu
partijos, daug giliau negu politika“.
„Dar kartą noriu pareikšti pripažinimą didvyriams, kurie
įvykdė šią neįtikėtinai pavojingą misiją“, - pridūrė jis.
„Žinau, kad vienybė, kurią jautėme per rugsėjo 11-ąją,
šiek tiek pašlijo per (vėlesnius) metus, ir neturiu iliuzijų apie
tai, kokie sunkumai ir debatai kils ateinančiomis savaitėmis ir
mėnesiais, - akcentavo B.Obama. - Šį vakarą nuoširdžiausiai
tikiuosi, kad sugebėsime pasitelkti dalį šios vienybė ir
išdidumo, atremiant daugelį iššūkių, kuriuos iki šiol
patiriame.“
JAV prezidentas ketvirtadienį aplankys 2011 metų rugsėjo 11
d. įvykdytų teroro išpuolių epicentre Niujorke, kur stovėjo
Pasaulio prekybos centro dangoraižiai, po to, kai JAV specialiųjų
pajėgų kariai nukovė tarptautinių teroristų tinklo „al Qaeda“
lyderį Osamą bin Ladeną.
Vienas anonimu pageidavęs likti Baltųjų rūmų pareigūnas
sakė, kad prezidentas susitiks su rugsėjo 11-osios išpuolių aukų
artimaisiais, pagerbiant žuvusius griūvant bokštams dvyniams, į
kuriuos rėžėsi „al Qaeda“ užgrobti keleiviniai lėktuvai.