Ilgą laiką tardytas Khalidas Sheikhas Mohammedas išdavė CŽV agentams asmeninio O.bin Ladeno pasiuntinio vardą ir pavardę.
Teigiama, kad belaisviui „prakalbinti“ buvo naudojamas „waterboarding“ metodas, kurį taikant žmogus priverčiamas išgyventi skendimą, taip pat vadinamosios „streso pozicijos“ - metodas, sukeliantis kojų tinimą, audinių pūliavimą ir haliucinacijas.
K.Sh.Mohammedo suteiktą informaciją patvirtino ir patikslino kitas Gvantanamo kalinys, vienas buvusių „al Qaeda“ lyderių Abu Faraj al Libi. Po pastarojo parodymų pradėta paieškos operacija baigėsi ieškomiausio visų laikų teroristo nukovimu.
Britų dienraščio „The Daily Telegraph“ duomenimis, A.F.al Libi praeityje yra ėjęs vyriausiojo teroristinių operacijų koordinatoriaus pareigas bei buvo vienas įtakingiausių asmenų ieškant saugios slėptuvės O.bin Ladenui. A.F.al Libi paskutinius mėnesius iki patekimo nelaisvėn gyveno karinėje stovykloje, kur ir buvo sučiuptas.
O.bin Ladenas slapstytis pradėjo po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios atakų JAV. Nuo to laiko Baltieji rūmai nuolat kritikuoti dėl klaidingos strategijos ir nesėkmingų teroristų lyderio paieškų.
Slapstymosi metais O.bin Ladenas su išorine aplinka komunikavo per patikimų pasiuntinių tinklą. Kaip teigiama, pasiuntiniai buvo atsakingi už korespondencijos tarp svarbiausių teroristų organizacijos asmenų ir reikšmingų išorinės aplinkos veikėjų palaikymą. Teroristai vengė naudotis telefonu bei internetu, mat elektroninė komunikacija buvo kruopščiai kontroliuojama JAV bei jų sąjungininkų slaptųjų tranybų.
Teigiama, kad CŽV jau keletą metų sekė keletą įtariamų „al Qaeda“ dirbančių pasiuntinių, vienas jų buvo asmuo, kurio tapatybę atskleidė K.Sh.Mohammedas bei patvirtino A.F.al Libi. Pastarojo pasiuntinio vardas ir pavardė amerikiečių šnipams buvo žinomi jau ketverius metus. Prieš maždaug dvejus metus buvo nustatyta tiksli vieta, kurioje jis gyveno, o praėjusį rugpjūtį pirmą kartą identifikuotas jo, kaip pasiuntinio, maršrutas.
Pranešama, kad vienas iš fundamentalios informacijos suteikusių Gvantanamo belaisvių, jau minėtas A.F.al Libi, ketverius metus iki sulaikymo gyveno viename Pakistano miestų, netoli kurio būta O.bin Ladeno slėptuvės. Nors A.F.al Libi nepripažino prisidėjęs prie slėptuvės legendiniam teroristų lyderiui paieškų, manoma, jog Pakistane O.bin Ladenas atsidūrė didžiąja dalimi jo iniciatyva.