Labiausiai pasaulyje ieškomo žmogaus galas buvo paskelbtas
lakoniškai JAV komandosų žinute savo vadams: „Geronimo EKIA“ -
priešas žuvo mūšyje.
Baltieji rūmai antradienį atskleidė daugiau detalių apie šią
operaciją, taip pat pataisė ankstesniuose pranešimuose
įsivėlusius kai kuriuos netikslumus, remdamiesi informacija apie
sudėtingą reidą, kurią pateikė į Andrews (Endriuso) oro pajėgų
bazę netoli Vašingtono grįžę jo dalyviai.
O.bin Ladenas per šią operaciją buvo vadinamas kodiniu vardu
Geronimo, kuris yra akivaizdi iliuzija į XIX amžiaus
pabaigoje prieš JAV ir Meksikos armijas ilgai kovojusį indėnų
apačių vadą, kuris galiausiai buvo priverstas pasiduoti
amerikiečiams.
Nukauto „al Qaeda“ lyderio kūnas per kelias valandas buvo nuskraidintas į vieną JAV karo laivą ir palaidotas jūroje.
Baltieji rūmai iš pradžių teigė, kad O.bin Ladenas buvo
ginkluotas ir galbūt šaudė į JAV karius. Pateikus naujausią
įvykių versiją, kilo klausimų, ar amerikiečiai norėjo jį
sučiupti gyvą, ar paprasčiausiai nužudyti.
JAV centrinės žvalgybos direktorius Leonas Panetta sakė televizijos PBS žinių laidai, kad O.bin Ladenas
„atliko grasinamų judesių“, kurie „buvo aiški grėsmė mūsų
vaikinams“, tačiau konkrečiai nekomentavo, ką padarė neginkluotas
teroristas, kai komandosai dalyvavo susišaudyme su kitais jo
rezidencijoje esančiais asmenimis ir galiausiai įsiveržė į savo
pagrindinio taikinio kambarį
„Nemanau, kad jis turėjo daug laiko ką nors pasakyti, - aiškino
L.Panetta. - Tame komplekse vyko susišaudymas... Tai buvo akimirksniu
priimtas SEAL narių sprendimas“.
L.Panetta pabrėžė, kad JAV prezidentas Barackas Obama buvo suteikęs leidimą nukauti teroristų lyderį.
„Jie turėjo teisę nužudyti bin Ladeną, - sakė CŽV
direktorius. - Akivaizdu, jog jeigu jis būtų pakėlęs rankas,
pasidavęs arba nebūtų atrodęs keliantis kokią nors grėsmę,
pagal kovinių veiksmų taisykles jie būtų jį suėmę. Tačiau jie
turėjo visas teises jį nužudyti“.
SEAL komandosų kulkos pataikė O.bin Ladenui į galvą ir
krūtinę, o vėliau reido dalyviai per kelias minutes išnaršė „al
Qaeda“ lyderio buveinę, ieškodami naudingos informacijos, ir
išskrido, surinkę kompiuterines laikmenas bei dokumentus. CŽV
skubiai ėmėsi ruoštis analizuoti medžiagą iš aukščiausiojo „al
Qaeda“ štabo.
Šie dokumentai gali suteikti unikalią galimybę JAV žvalgybai.
Sučiupus kurį nors teroristą iš vidurinės vadovavimo grandies, jo
viršininkai tiksliai žino, kokia informacija pateko į priešų
rankas, todėl gali atitinkamai pakeisti savo planus. Kai likviduojami
aukščiausieji vadai, pavojus kyla visai organizacijai, nes niekas
nežino, kokie planai bus atskleisti.
Patikslinti pranešimai apie paskutines O.bin Ladeno gyvenimo
akimirkas nebuvo vienintelė oficiali informacija, kuri buvo keičiama
nuo pirmadienį paryčiais Pakistano mieste Abotobade įvykdyto reido.
Baltieji rūmai iš pradžių buvo klaidingai nurodę, kad buvo
nukautas O.bin Ladeno sūnus Hamza, o ne Khalidas.
Pareigūnai taip pat klaidingai pranešė, kad „al Qaeda“ lyderio
žmona buvo nušauta, kai kūnu pridengė savo vyrą. Iš tikrųjų
per reidą žuvo vieno O.bin Ladeno padėjėjo žmona, patekusi į
kryžminę ugnį, Baltieji rūmai informavo antradienį.
Baltųjų rūmų atstovas spaudai Jay Carney dėl šių netikslumų kaltino mūšio sumaištį, pridūręs, kad
operacijos detalės palaipsniui aiškėja ir kad vis dar gaunama naujos informacijos.
Kad ir kaip būtų, prieštaringi pranešimai gali sukelti
įtarimų dėl Baltųjų rūmų pateikiamos įvykių versijos,
žinant, jog veikiausiai neatsiras jokių nepriklausomų informacijos
šaltinių. Per reidą gyvi likę komplekse buvę žmonės šiuo metu
yra Pakistano tarnybų rankose.
Pareigūnai nurodė, kad per šią operaciją žuvo penki
žmonės: O.bin Ladenas, vienas iš jo sūnų, didžiausią „al Qaeda“
lyderio pasitikėjimą įgijęs sryšininkas Abu Ahmedas al Kuwaiti, taip pat jo žmona ir brolis. Baltųjų rūmų
pateikta naujausia informacija taip pat verčia abejoti, ar O.bin
Ladeno gynėjai šaudė į užpuolikus jo kambaryje, prieš
komandosams jį nukaunant.
Tuo tarpu Vašingtone žiro klausimai, ar Pakistanas padėjo
slapstytis „al Qaeda“ lyderiui. Keli JAV Kongreso respublikonai ir
demokratai užsiminė, kad Amerika gali nebeteikti pagalbos
Islamabadui. Pakistano vyriausybė neigia kaltinimus, kad jos saugumo
tarnybos ką nors žinojo apie O.bin Ladeno slėptuvę, buvusią
netoli elitinės karo akademijos. Pasak Islamabado, nebuvo jokių
įtartinų ženklų.
Antradienį už uždarų durų vykusiame pasitarime su įstatymų
leidėjais L.Panetta pareiškė: „Pakistanas buvo susijęs arba
nekompetentingas“. Šią informaciją pateikė vienas JAV pareigūnas,
kuris pageidavo likti anonimu, nes nebuvo įgaliotas komentuoti
uždaro susitikimo.
Islamabadas kritikavo slaptą JAV reidą Pakistano teritorijoje,
vadindamas jį nesankcionuota vienašališka operacija.
Didėjant įtampai tarp abiejų šalių, buvo imtasi akivaizdžių
pastangų išvengti svarbių, nors ir nepastovių ryšių
susilpnėjimo. B.Obamos administracija stengėsi gesinti kalbas apie
bausmę Pakistanui, o Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Johnas
Boehneris pareiškė: „Kritiškai svarbu palaikyti
tvirtus ryšius su Pakistanu, siekiant perlaužti nugarkaulį „al
Qaeda“ ir visiems kitiems.“
Tuo tarpu Senato užsienio ryšių komiteto pirmininkas Johnas
Kerry pripažino, kad Vašingtono santykiai su
Pakistanu yra sudėtingi, tačiau Islamabadas „leido mus vykdyti
bepiločių lėktuvų (atakos) programą. Dėl to mes likvidavome
daugiau nei 16 iš dvidešimties aukščiausių „al Qaeda“ lyderių.
Tai yra bendradarbiavimas.“
Vargu, ar ateityje prisimenant šią itin sėkmingą JAV
antiteroristinę operacija bus daug dėmesio skiriama faktui, kad jis
buvo užkluptas neginkluotas, nes šis žmogus buvo paskelbęs karą
Jungtinėms Valstijoms. Savo garsioje kalboje ankstesnis JAV
prezidentas George'as W.Bushas pareiškė
norintis, kad O.bin Ladenas būtų sučiuptas „gyvas arba miręs“, o
CŽV kovos su terorizmu vyriausiasis vadas buvo pažadėjęs pamauti
„al Qaeda“ lyderio galvą ant baslio.
Tačiau prieš Baltiesiems rūmams pripažįstant, kad O.bin
Ladenas nebuvo ginkluotas, B.Obamos patarėjas kovos su terorizmu
reikalams Johnas Brennanas sakė: „Jeigu būtume
turėję galimybę paimti bin Ladeną gyvą, jeigu jie nebūtų
kėlęs jokio pavojaus, dalyvavę asmenys galėjo ir buvo pasiruošę
tai padaryti.“
Ar ši problema bus svarbi pasauliui? Ar ši operacija gali tapti
precedentu panašiems reidams Pakistane arba kitur?
„Ši šalis yra patyrusi didelę traumą dėl smurto, todėl ar
jis buvo ginkluotas, ar ne, nereikš jokio skirtumo žmonėms, kurie
džiaugiasi sulaukę jo galo“, - sakė pakistanietis politikos
apžvalgininkas Mosharrafas Zaidi.
Tačiau jis pridūrė: „Dauguma nepasitiki Amerika, o tai
sustiprins jų nepasitikėjimą Amerika.“
B.Obama ir jo nacionalinio saugumo komanda su dideliu nerimu
stebėjo tiesiogiai transliuotą operacijos vaizdą Baltuosiuose
rūmuose. Įtampa itin padidėjo, kai vienas iš dviejų
sraigtasparnių „Black Hawk“, pirmadienį atskridusių į O.bin Ladeno
buveinę, smarkiai rėžėsi į žemę. Pareigūnai mano, jog ši
avarija įvyko, kai dėl didesnės nei tikėtasi oro temperatūros
sutriko sraigtasparnio galimybė kyboti ore.
Visi SEAL komandosai išlipo iš sugedusio sraigtasparnio ir
įsiveržė į kompleksą. Jie apieškojo patalpas, surišo visų
sučiuptųjų rankas plastikinėmis sąvaržomis ir toliau ieškojo
pagrindinio taikinio. Prie daugumos SEAL komandos narių šalmų buvo
pritvirtintos vaizdo kameros, tačiau stebėtojai Vašingtone
nepamatė lemtingosios akistatos su O.bin Ladenu, sakė pareigūnai.
Galiausiai SEAL kariai pasiuntė šifruotą žinutę: „Geronimo
EKIA“, o sraigtasparniams saugiai išskridus, improvizuotoje CŽV
vadavietėje prapliupo garsūs plojimai.
Ispanijos laikraštis „El Pais“ rašo, kad JAV prezidentas Barackas Obama įsakė pulti namą Pakistane,
nebūdamas visiškai tikras, kad jame iš tikrųjų yra „al Qaeda“
lyderis Osama bin Ladenas.
Centrinės žvalgybos valdybos direktorius L.Panetta rekomendavo B.Obamai surengti operaciją, bet įspėjo, jog
tik 60 proc. yra įsitikinęs, kad Amerikos specialiosioms tarnyboms
pavyko tiksliai nustatyti, kur yra O.bin Ladenas.
Laikraštis pabrėžia, kad balandžio 29 dieną B.Obama 16
valandų svartė klausimą, ar verta pradėti „al Qaeda“ vadeivos
likvidavimo operaciją. Galiausiai jis įsakė specialiosios
paskirties būriui pradėti antžeminę operaciją Pakistano
šiaurėje. Būtent šį variantą rėmė L.Panetta, kuris netrukus
užims Pentagono vadovo postą.
„Kiti Obamos administracijos vadovai laikėsi kitokios nuomonės.
Gynybos sekretorius Robertas Gatesas įspėjo, kad
antžeminė operacija bus labai sudėtinga. Jis patarė naudoti
bombonešį B-2 smūgiui į bin Ladeno namą“, - rašo „El Pais“.
Be to, laikraščio duomenimis, Vašingtone buvo nagrinėjamas dar
vienas variantas: bendra antžeminė operacija su Pakistano
kariuomene. Bet L.Panetta ryžtingai nepritarė tokiam planui, nes, jo
nuomone, Pakistanas pasirengimo puolimui nebūtų išsaugojęs
paslaptyje.
B.Obama iš pradžių buvo linkęs pasirinkti O.bin Ladeno namo
bombardavimo variantą, bet paskui pasirinko antžeminę operaciją,
nes po oro smūgio dėl didžiulių sugriovimų būtų buvę sunku
įsitikinti, kad „al Qaeda“ lyderis Osama bin Ladenas iš tikrųjų
miręs.
Pakistano valdžia
kruopščiai ištirs priežastis, kodėl šalies specialiosios tarnybos
taip ir neįstengė rasti tikslios Osamos bin Ladeno buvimo vietos.
Tai trečiadienį interviu televizijos kompanijai CNN pareiškė
Pakistano ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Hussainas Haqqani.
„Akivaizdu, kad O. bin Ladeną rėmė jėgos Pakistane, - pabrėžė
diplomatas. - Klausimas tik tas, ar jį palaikė mūsų šalies
vyriausybinės ir valstybinės struktūros, ar atskiri mūsų visuomenės
elementai“. H.Haqqani įsitikinimu, niekam ne paslaptis, kad šiuo
metu Pakistane yra žmonių, kurie pritaria ekstremistų ideologijai.
„Tikriausiai būtent tokie individai ir teikė pagalbą O. bin
Ladenui“, - pabrėžė ambasadorius.
„Pakistano valdžia kruopščiai ištirs, kodėl mūsų specialiosios
tarnybos taip ir neįstengė tiksliai nustatyti, kur yra O. bin
Ladenas“, - pažadėjo H.Haqqani.
Pakistanas išplatino „al Qaedą“ lyderio dukters liudijimą, kad Amerikos specialiosios paskirties būrio kariams pavyko sučiupti gyvą Osamą bin Ladeną, bet netrukus po to komandosai jį nušovė.
Televizijos kanalas „Al Arabiya“ praneša trečiadienį, kad
tokią informaciją pateikė Pakistano saugumo pajėgos po pokalbio su
šia mergaite.
Savo ruožtu Britanijos laikraštis „The Daily Telegraph“
praneša, kad mergaitės vardas - Safia. Jai 12 ar 13 metų.
Ji buvo O.bin Ladeno name Pakistano šiaurėje, kai į jį įsiveržė
JAV kariai. Leidinys rašo, kad tėvas žuvo jos akivaizdoje.
Straipsnyje rašoma, kad name buvo vienas „al Qaeda“ lyderio
sūnų. Jį pasiėmė su savimi komandosai. Be to, pastate buvo dar
aštuoni ar devyni nepilnamečiai. Manoma, kad visi jie - O.bin Ladeno
giminaičiai. Šiuos vaikus apklausia Pakistano specialiosios
tarnybos.
Kaip rašo „The Daily Telegraph“, kariai per specialiąją
operaciją nešaudė į vaikus, o iš suaugusiųjų liko gyva tik
viena O.bin Ladeno žmonų.