Komisija, vadovaujama Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo
Organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos specialiojo atstovo
Centrinei Azijai, buvusio Suomijos deputato Kimmo Kiljuneno, pranešė antradienį žurnalistams, jog surinko
išpuolių prieš uzbekų kompaktiškai gyvenamus kvartalus Kirgizijos
Ošo mieste birželio 11-13 dienomis paliudijimus, ir mano, kad
teismas gali pripažinti šiuos išpuolius „nusikaltimu žmoniškumui“.
Kirgizijos vyriausybė, kurios komentarai pridėti prie komisijos
ataskaitos, atmetė kaltinimus kariams ir milicijai ir nesutiko su jų
veiksmų kaip „nusikaltimų žmoniškumui“ kvalifikavimu, bet sutiko
laikytis komisijos parengtų rekomendacijų, kaip pasiekti
nacionalinį susitaikymą.
Etninis kraujo liejimas prasidėjo šios Centrinės Azijos šalies
pietuose netrukus po to, kai balandžio 7 dieną iš Biškeko į
Džalalabado sritį pabėgo protestuotojų nuverstas prezidentas
Kurmanbekas Bakijevas. Jo šalininkai pietuose mėgino ginklu
susigrąžinti valdžią.
Laikinoji vyriausybė, perėmusi vadovavimą šaliai, silpnai
kontroliavo padėtį.
Tarptautinės komisijos duomenimis, per kirgizų ir etninių
uzbekų susirėmimus šalies pietuose, didžiausius per pastaruosius
20 metų, 2010 metų birželį žuvo apie 470 žmonių. Tūkstančiai
buvo sužeisti, maždaug 111 tūkst. pasislėpė gretimame
Uzbekistane, dar 300 tūkst. žmonių pabėgo, palikę namus, kurių
daugelį sugriovė ir sudegino plėšikautojai.
Komisija pareiškė, kad į išpuolius prieš uzbekų kvartalus
srities Ošo mieste buvo įtraukti ir kai kurie Kirgizijos armijos
kariai, palikę savo ginkluotę.
„Jėgos struktūrų nesugebėjimas išsaugoti savo ginkluotės
kelia klausimą, kad jos tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavo
įvykiuose. Be to, kai kurie kariškiai buvo įtraukti į išpuolius
prieš uzbekų kvartalus“, - sakoma komisijos ataskaitoje.
Kariai ir milicija nesipriešindami atidavė savo ginklus,
šaudmenis ir karo technikos priemones, tarp jų kelis šarvuotusius
transporterius, sakoma ataskaitoje.
Praėjusį rugpjūtį tokių kariškių veiksmų per etnines
skerdynes liudijimus pateikė tarptautinė teisių gynimo organizacija
„Human Rights Watch“. Ji pranešė, kad Kirgizijos jėgos struktūros
„noromis ar nenoromis“ prisidėjo prie plėšikavimų, griaudamos
uzbekų kvartalų gynėjų barikadas. Paskui karius arba drauge su
jais į uzbekų kvartalus įsiverždavo ir plėšikautojai.
POLITINIS FANATIZMAS IR ETNINIS NACIONALIZMAS
K.Kiljuneno komisija pranešė, kad apklausė kelis šimtus
liudytojų ir nukentėjusiųjų iš abiejų etninių grupių ir
surinko tūkstančius nuotraukų, vaizdo medžiagos ir dokumentų.
Komisija pažymi, kad per konfliktą nukentėjo abi šalys. Buvo
nužudytų ir sužeistų kirgizų, jie taip pat neteko turto ir
būstų,bet dauguma nukentėjusiųjų - uzbekai: jie sudarė 74 proc.
nužudytųjų ir 80 proc. asmenų, patrauktų baudžiamojon
atsakomybėn už riaušes.
Komisija priėjo prie išvados, jog neramumai „negali būti
kvalifikuoti kaip kariniai nusikaltimai ar genocidas“, bet mano, kad
jeigu bus pakankamai liudijimų, kai kuriems atvejams gali būti
taikomas straipsnis „nusikaltimai žmoniškumui“.
K.Kiljunenas mano, jog prie liūdnų padarinių Kirgiziją
privedė politikai, kurie savo tikslais panaudojo „etninius momentus“.
„Yra viena šios tragedijos priežastis - politinis fanatizmas,
kuris naudojo etninį nacionalizmą. Tai pati svarbiausia šios
tragedijos priežastis“, - sakė jis.
Nepriklausomą tyrimą sankcionavo Kirgizijos prezidentė Roza
Otunbajeva. Jos vyriausybė pasmerkė Vakarų komisijos tyrimų
rezultatus ir pranešė komentare prie ataskaitos, jog „kategoriškai
nepriims“ komisijos požiūrio, kuris, jos nuomone, yra tendencingas
ir vienašališkas. Vyriausybė sako, kad „kai kurių nusikaltimų
žmoniškumui požymių buvo, bet „didelio masto ir sistemingų“
atakų prieš vieną etninę grupę nebuvo.
Tuo pat metu Kirgizijos valdžia sutinka vykdyt rekomendacijas,
kurias pateikė komisija dėl etninio susitaikymo, sakė K.Kiljunenas.
„Susitaikymas - tai pats svarbiausias uždavinys. Todėl mes ir
parengėme šią ataskaitą, kad niekada daugiau tai nepasikartotų“,
- sakė jis .