„Jei trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu Lenkijos „iškilimas“ į
didžiųjų ES valstybių gretas toliau išliks susietas su dvišalių
santykių silpnėjimu mažesniųjų kaimynių atžvilgiu, Lenkija
ilgainiui rizikuoja atsidurti savitoje „pilkojoje zonoje“, - rašoma
Vilniuje įsikūrusio Rytų Europos studijų centro parengtoje
pažymoje.
Anot tyrimo autorių, Europos didžiosios valstybės, nepaisant
Lenkijos ambicijų, nevertins jos kaip lygiavertės partnerės, o dėl
susilpnėjusių regioninių ryšių su mažesnėmis Vidurio ir Rytų
Europos valstybėmis Lenkija nebebus traktuojama kaip natūrali
regiono lyderė.
„Galima teigti, kad Lenkija, „nusigręždama“ nuo Vidurio ir Rytų
Europos valstybių, siekiant sustiprinti santykius su didžiosiomis
Europos valstybėmis, ne tik rizikuoja būti nepriimta į didžiųjų
ES valstybių „klubą“, tačiau kartu ir prarasti savo, kaip lyderės,
pozicijas Vidurio ir Rytų Europoje“, - teigiama ataskaitoje.
42 puslapių analitinė pažymą bus pristatyta Vilniuje
trečiadienio popietę. Ta proga rengiama diskusija, kurioje dalyvaus
kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, diplomatai, politikos
ekspertai.
Tyrimo autorių nuomone, Lenkijos įtaka kitoms didžiosioms
Europos valstybėms kol kas yra labai ribota, ir tai rodo nesėkmingi
bandymai įtikinti Rusiją ir Vokietiją pakeisti tiesiamo „Nord
Stream“ dujotiekio maršrutą, be to, nepaisant aktyvių Lenkijos
pastangų dalyvauti debatuose dėl Europos saugumo sistemos
architektūros ateities, Lenkija taip ir nebuvo pakviesta į 2010
metų spalį Dovilyje vykusį trišalį Prancūzijos, Vokietijos ir
Rusijos vadovų susitikimą.
Studijos autorių nuomone, Lenkijai 2007-2010 metais pavyko
subalansuoti dvišalius santykius su didžiosiomis ES valstybėmis ir
Rusija, tačiau kartu buvo galima pastebėti tam tikrą jos santykių
atšalimą su kaimyninėmis ES valstybėmis, tradicinėmis Lenkijos
sąjungininkėmis - Lietuva ir Vyšegrado šalimis Vengrija, Slovakija
ir Čekija.
Pažymoje teigiama, kad anksčiau Lietuvos ir Lenkijos pozicijas
ES ir NATO diskusijose netiesiogiai sinchronizavo akcentuojama Rusijos
„grėsmė“, tačiau pakitus Rusijos ir NATO klausimų reikšmei,
Lenkijos ir Lietuvos partnerystės bendrų tikslų „krepšelyje“
beveik neliko fundamentalios reikšmės turinčių klausimų.
„Ieškodama partnerių, Lenkija žvilgsnį nukreipė į Pietus -
didžiųjų Europos valstybių link, o Lietuva atsigręžė į mažesnes
Šiaurės šalis“, - rašoma dokumente.