Ar Talinas įtaria, jog Damaskas susijęs su estų dviratininkų pagrobimu ir bijo jį užrūstinti?
Estija kartu su Kipru ir Graikija kol kas garsiausiai priešinasi
Jungtinės Karalystės pasiūlymui įvesti bendras ES sankcijas Sirijos
režimui.
Oficialusis Talinas neigia sąsajas tarp tokios šalies pozicijos ir
pastangų išlaisvinti kovo pabaigoje Libane pagrobtus estų dviratininkus.
Tačiau ES diplomatai tvirtina, kad ryšys - daugiau nei akivaizdus.
Manoma, kad Estija nenori rizikuoti savo piliečių saugumu.
Ragina Bendriją neskubėti
Jungtinė Karalystė siekia, kad ES įšaldytų Sirijos prezidento Basharo
al-Assado bei maždaug 15 artimiausių jo aplinkos žmonių sąskaitas
Bendrijos šalių bankuose. Taip pat siekiama uždraudti jiems keliauti į
ES.
Kad būtų įvestos sankcijos, būtinas visų 27 ES šalių pritarimas. Tačiau
Estija kartu su Kipru ir Graikija šią savaitę paskelbė, kad Bendrija
pernelyg skuba.
„Manome, kad būtina kruopščiau ir atsargiau įvertinti sprendimus dėl
Sirijos. Reikia daugiau laiko“, - tinklalapiui „EUobserver“ teigė
Estijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Minna Liina Lind.
Atsargumą sieja su pagrobimu
Briuselyje kalbama, kad Talinas sankcijoms priešinasi baimindamasis dėl
pagrobtų dviratininkų saugumo.
Estų dviratininkai buvo pagrobti Libane. Tačiau manoma, kad užpuolikai
juos greičiausiai iškart išvežė į kaimynę Siriją.
„Kodėl jie blokuoja sankcijas? Juk tai akivaizdu - įveskite į „Google“
žodžius „Estija“ bei „dviratininkai“ ir pamatysite. Estai mano, kad
dviratininkai gali būti Sirijoje“, - kalbėjo vienas ES diplomatas.
Ekspertų teigimu, tokia Talino pozicija tikriausiai rodo, kad Talinas
įtaria Sirijos valdžią prisidėjus prie estų pagrobimo.
Estija spaudžia Europą?
Pasak Taline veikiančio Tarptautinio gynybos studijų centro analitiko
Tomo Jermalavičiaus, Estijos atsargumas suprantamas.
„Būta jau įvairiausių versijų dėl pagrobėjų - kad jie palestiniečiai,
kad čia įsipainiojusi Libija.
Tačiau nė viena jų nėra patvirtinta, tad Sirijos variantas - labai
realus. Be to, Sirija visame regione labai aktyvi“, - „Lietuvos rytui“
teigė ekspertas.
„O jei prie pagrobimo prisidėjusi Sirijos valdžia, tai - gudrus režimo
ėjimas. Dabar ES negali priimti vieningo sprendimo dėl sankcijų“, -
galimas sąsajas suvedė T.Jermalavičius.
Anot analitiko, gali būti, kad priešindamasi sankcijoms savų tikslų
siekia ir Estija. Esą tikimasi, kad tiek didžiosios ES šalys, tiek
Bendrijos vadovybė suaktyvins pastangas išlaisvinti estus.
„Libijoje - karinė kampanija, Sirijoje - neramumai. Visame regione
apstu kur kas svarbesnių įvykių, prieš kuriuos septynių dviratininkų
pagrobimas nublanksta. Todėl Estija galbūt bando paspausti
didžiuosius“, - svarstė T.Jermalavičius.