Vašingtone netylant klausimams apie tai, kaip O.bin Ladenas
galėjo rasti prieglobstį Abotabade, Pakistano armijos vadas
generolas Ashfaqas Kayani pagrasino „peržiūrėti“
bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis, jei bus surengtas dar
vienas panašus reidas.
Pakistanas yra svarbus JAV sąjungininkas kare islamistų
kovotojais Afganistane, tačiau santykiai tarp Vašingtono ir
Islamabado ir prieš amerikiečių specialiųjų pajėgų pirmadienį
paryčiais Abotabade surengtą operaciją, per kurią buvo nušautas
20011 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų sumanytojas, dažnai
būdavo įtempti.
Pakistano armijos pareiškime pripažįstama, kad būta problemų
apdorojant žvalgybinius duomenis apie galimą O.bin Ladeno buvimo
vietą, todėl nuspręsta atlikti tyrimą.
Tačiau jame taip pat sakoma, kad A.Kayani pranešė armijos
junginių vadams „apie sprendimą iki minimalaus lygio sumažinti JAV
karinio kontingento dydį Pakistane“, bet nenurodė, kas priėmė šį
sprendimą.
A.Kayani „leido aiškiai suprasti, kad panašūs veiksmai,
pažeidžiantys suverenitetą, duos pagrindą peržiūrėti karinį ir
žvalgybinį bendradarbiavimą su JAV“, rašoma pareiškime.
Tiksliai nežinoma, kiek amerikiečių kariškių šiuo metu yra
Pakistane.
Apie JAV specialiųjų operacijų pajėgų buvimą Pakistane tapo
žinoma po pernai mirtininko įvykdytos atakos, per kurią žuvo trys
amerikiečių kariškiai. Tąsyk pareigūnai patvirtino, kad šalyje
yra 200 JAV karių.
Praėjusį mėnesį dienraštis „The New York Times“ pranešė,
kad maždaug 355 amerikiečių kariškių, tarp jų Centrinės
žvalgybos valdybos (CŽV) karininkų ir Specialiųjų operacijų
pajėgų karių, buvo paprašyta išvykti iš Pakistano po to, kai
CŽV kontraktininkas Raymondas Davisas Lahore
nužudė du žmones.
A.Kayani komentarai paskelbti netrukus po to, kai Pakistanas
pareiškė, jog nuomonė, kad jo šnipai glaudžiai dirba su „al
Qaeda“, „prasilenkia su tiesa“.
„Lengva pasakyti, kad Pakistano tarpžinybinė žvalgybos
agentūra (ISI) ir tam tikri vyriausybės elementai slapta susitarę
su „al Qaeda“, - sakė Pakistano užsienio reikalų ministerijos
aukšto rango pareigūnas Salmanas Bashiras.
„Tai klaidinga hipotezė. Tai melagingas kaltinimas. Jo negalima
niekuo pagrįsti ir jis prieštarauja tam, ką nuveikė
pakistaniečiai ir ypač Tarpžinybinė žvalgybos agentūra“, -
pabrėžė jis.
Vašingtonui ir kitiems sunku patikėti, kad O.bin Ladenas galėjo
susirasti prieglobstį vos už poros valandų kelio nuo sostinės
esančiame Abotabado mieste, kuriame veikia elitinė karo akademija -
pačioje Pakistano kariškių panosėje.
Kai kurie JAV įstatymų leidėjai reikalauja sustabdyti kasmet
Pakistanui skiriamą milijardų dolerių finansinę pagalbą, kuria
siekiama sutvirtinti Vašingtono ir Islamabado aljansą. Šis aljansas
gyvybiškai svarbus JAV vadovaujamų pajėgų kovoje su Talibanu
kaimyniniame Afganistane.
CŽV vadovas Leonas Panetta sakė, kad
Vašingtonas neinformavo Islamabado apie planuojamą reidą prieš O.bin Ladeną, nes būgštavo, kad ši informacija pasieks „al Qaeda“ lyderį.
Pakistano civilinė vadovybė ir žvalgybos pareigūnai griežtai
atmetė kaltinimus, kad šalis teikia prieglobstį ekstremistams. Tuo
tarpu kai kurie laikraščiai pripažino, kad šalyje jaučiama gėda
dėl to, kad čia buvo aptiktas O.bin Ladenas.
Dienraštis „Jang“ vedamajame straipsnyje rašė, kad visuomenė
„smarkiai nusivylė“, sužinojusi, kad ISI regis nežinojo apie tai,
kad O.bin Ladenas slapstėsi gerai įtvirtintame komplekse šalia
elitinės karo akademijos Abotabade.