Tačiau praėjus savaitei po JAV specialiųjų pajėgų reido, per
kurį O.bin Ladenas buvo nukautas, Jungtinės Valstijos pareiškė
neturinčios jokių įrodymų, jog Islamabadas žinojo, kad „al Qaeda“
lyderis slapstosi Pakistane.
„Pakistano mieste Abotabade veikė kažkoks tinklas, kuris
palaikė Bin Ladeną, - Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio
saugumo reikalams Tomas Donilonas sekmadienį sakė televizijos NBC
pokalbių laidai „Meet The Press“. - Mes nematėme įrodymų, kad
(Pakistano) vyriausybė apie tai žinojo. Tačiau tai reikia
ištirti“.
JAV prezidentas Barackas Obama įsakė surengti
slaptą Karinio jūrų laivyno specialiųjų pajėgų (SEAL) misiją,
per kurią O.bin Ladenas buvo nukautas Abotabade esančioje
rezidencijoje. Be to, amerikiečiai komandosai iš šio komplekso
paėmė kompiuterius ir kompiuterines laikmenas, kuriose tikimasi
rasti daug svarbios informacijos apie ekstremistus.
Labiausiai ieškomas teroristų lyderis kelerius metus gyveno
netoli Islamabado esančiame mieste pastatytame įtvirtintame trijų
aukštų name, tačiau T.Donilonas pabrėžė nematęs „jokių
įrodymų, kurie mums sakytų, kad (Pakistano) politinė, karinė arba
žvalgybos vadovybė būtų iš anksto žinojus apie Bin Ladeno“
buvimo vietą.
„Tačiau kitas punktas yra jūsų keliama prielaida, jog Osama bin
Ladenas šešerius metus buvo šiame mieste, už 50 kilometrų nuo
Pakistano sostinės Islamabado - mieste, kuris buvo žinomas kaip
karinis miestelis ir kur veikia svarbi karo akademija. Tai reikia
ištirti“, - pridūrė jis.
T.Donilonas ir kiti JAV pareigūnai sekmadienį sakė, kad per
amerikiečių komandosų reidą surinkta medžiaga yra visų laikų
didžiausias informacijos apie teroristų organizacijas lobynas.
„Tai didžiausias duomenų kiekis, kada nors paimtas iš vieno
teroristo buveinės, - nurodė Baltųjų rūmų patarėjas. - Kaip
mums sako CŽV (Centrinės žvalgybos valdyba), pagal dydį ji
prilygsta nedidelio koledžo bibliotekai“.
„Jeigu atskleisime kokios nors informacijos apie planus arba
artimiausiu laiku gresiančius pavojus, be abejo, mes imsimės
veiksmų“, - pridūrė jis.
T.Donilonas nekomentavo konkrečių galimų grėsmių, tačiau
paklaustas apie pranešimus, jog O.bin Ladenas planavo atakas prieš
JAV traukinius, minint 10-ąsias rugsėjo 11-osios atakų metines,
atsakė: „Girdime tokią informaciją ir, žinoma, padarysime
atitinkamų pranešimų bei imsimės atitinkamų veiksmų“.
O.bin Ladeno, kuris buvo pagrindinis 2001 metų rugsėjo 11 dieną
Jungtinės Valstijose įvykdytų teroro atakų organizatorius,
sunaikinimas yra svarbi JAV pergalė, tačiau T.Donilonas perspėjo:
„Negalime skelbti „al Qaeda“ strategiškai įveikta“.
Apie reidą sužinojo jam prasidėjus
Pakistano vidaus reikalų
ministras Rehmanas Malikas pirmadienį pareiškė sužinojęs apie JAV
specialiųjų pajėgų reidą, per kurį buvo nukautas tarptautinio
teroristų tinklo „al Qaeda“ vadovas Osama bin Ladenas, praėjus vos
15 minučių nuo šios misijos pradžios, tačiau nenumanęs, kas buvo
šios misijos taikinys.
„Man buvo pranešta apie šią operaciją praėjus 15 minučių
nuo jos pradžios“, - ministras sakė arabų kalba transliuojančiai
palydovinei televizijai „al Arabiya“, tačiau pridūrė nežinojęs,
prieš ką ji buvo surengta.
B.Obama spaudžia Pakistaną
JAV prezidentas Barackas
Obama spaudžia Pakistaną ištirti, kokiu būdu
tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ vadovas Osama bin Ladenas
galėjo daugelį metų gyventi kariškių pašonėje, taip pat kelia
prielaidą, jog galbūt egzistuoja kažkoks ekstremistų lyderį
remiantis tinklas.
Stiprėjant spaudimui iš Vašingtono ir šalies viduje, Pakistano
premjeras Yousufas Raza Gilani pirmadienį
planuoja informuoti parlamentą apie praeitą pirmadienį įvykdytą
JAV specialiųjų pajėgų operaciją, per kurią buvo nukautas O.bin
Ladenas.
Baltieji rūmai taip pat paprašė Islamabado leisti JAV tyrėjams
apklausti tris O.bin Ladeno našles, kurios šiuo metu laikomos
areštuotos Pakistane. Tikimasi, jog toks žingsnis padėtų
sumažinti paaštrėjusį nepasitikėjimą tarp abiejų šalių, taip
pat padėtų gauti gyvybiškai svarbios informacijos apie „al Qaeda“.
„Manome, kad Pakistane turėjo veikti kažkoks O.bin Ladeno
palaikymo tinklas, - B.Obama pirmąkart komentavo šią problemą,
duodamas interviu televizijos CBS laidai „60 Minutes“. - Tačiau
nežinome, koks buvo šis tinklas ir kas jam priklausė. Nežinome, ar
jame galėjo dalyvauti kokie nors žmonės vyriausybės viduje arba
išorėje. Turime tai ištirti, o dar svarbiau, kad Pakistano
vyriausybė turi tai ištirti“.
Gegužės 2 dieną po elitinių JAV Karinio jūrų laivyno
specialiųjų pajėgų (SEAL) komanda sraigtasparniais slapta nuskrido
į Pakistano gilumą, nukovė „al Qaeda“ lyderį ir paėmė daug
dokumentų bei kompiuterinių laikmenų, kuriose tikimasi rasti itin
svarbios informacijos apie ekstremistus. Tačiau JAV pareigūnai
teigia neturintys jokių įrodymų, kad Islamabadas žinojo, kur
slapstosi O.bin Ladenas.
Tačiau faktas, kad jis, pasak Vašingtono, „slapstėsi visų
akivaizdoje“ vos už 50 kilometrų nuo Islamabado esančiame mieste,
kuriame įsikūrusi Pakistano elitinė karo akademija, labai padidino
įtampą tarp abiejų šalių.
Pasipiktinę JAV įstatymų leidėjai sakė įtariantys, kad kai
kurie Pakistano karinės žvalgybos tarnybų pareigūnai tikriausiai
žinojo „al Qaeda“ lyderio buvimo vietą, or pareikalavo nutraukti
milijardų dolerių vertės pagalbos teikimą šiai šaliai.
Pakistaniečiai taip pat piktinasi, kad jų kariuomenė nebuvo
pakankamai kompetentinga, kad surastų O.bin Ladeną, o galbūt
sąmoningai jį dangstė. Kita vertus, žmonės taip pat nerimauja
dėl fakto, jog amerikiečiai galėjo netrikdomi surengti slaptą
reidą jų šalyje.
Dėl šių priekaištų įtakinga Pakistano kariuomenės vadovybė
atsidūrė nepatogioje padėtyje, o nepopuliarios civilinės
vyriausybės reputacija dar labiau pašlijo.
Vienas aukšto rangos vyriausybės pareigūnas sakė naujienų
agentūrai AFP, kad Y.R.Gilani kreipsis į žemuosius parlamento
rūmus ir „atves šalį į pasitikėjimą“ gegužės praeitą dieną
Abotabado mieste surengta operacija.
„Gilani išsamiai kalbės apie įvairius šios operacijos
aspektus, Pakistano aukas kare prieš terorizmą ir jo būsimąją
strategiją, siekiant pašalinti šią grėsmę“, - nurodė
pareigūnas.
Pakistano musulmonų lyga (PML-Nawaz), kuri yra pagrindinė
opozicijos partija „reaguos labai griežtai, jeigu padarysime
išvadą, kad ši kalba yra ne kas kita, tik akių dūmimas“, jos
atstovas Siddiqul Farooqas sakė AFP.
Pakistano kariškiai į jiems mestus kaltinimus atkirto
reikalavimais, kad JAV iki „minimumo“ sumažintų šalyje dislokuotų
karių skaičių, taip pat pagrasino peržiūrėti susitarimus dėl
bendradarbiavimo, jeigu bus vykdomi vienašališki reidai.
Pastarąjį dešimtmetį Islamabadas buvo daugiau ar mažiau
patikimas Vašingtono partneris „kare su teroru“, nors šiam
bendradarbiavimui nepritaria šalies visuomenė, o kovotojų įvykdyti
sprogdinimai šioje branduolinį ginklą turinčioje šalyje
nusinešė jau kelis tūkstančius žmonių gyvybių.
Tačiau Pakistanas niekada nebuvo įgijęs visiško pasitikėjimo
nei Kabule, nei Vašingtone, kurie kaltina įtakingus šios šalies
kariškius globojant Afganistano talibus. Pastarųjų judėjimas
susikūrė vykstant kovai su Sovietų Sąjungos okupacinėmis
pajėgomis praeito amžiaus 9-ame dešimtmetyje.