Pareiškimą N.Kanas padarė po to, kai maždaug 100 netoli
elektrinės gyvenusių ir namus palikusių žmonių, vilkinčių nuo
radiacijos saugančius kombinezonus ir kaukes, trumpam sugrįžo į
apleistus namus pasiimti kai kurių asmeninių daiktų.
Didžiausia branduolinė nelaimė, po prieš 25 metus įvykusios
Černobylio avarijos, Japoniją ištiko po to, kai šalį sudrebinęs
galingas žemės drebėjimas ir po jo kilęs cunamis smarkiai apgadino
branduolinę jėgainę, o iš dalies išsilydęs reaktorius pradėjo
skleisti radiaciją į aplinką.
Kalbėdamas per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje
centro kairiųjų lyderis leido suprasti, kad Japonija neketina
atsisakyti branduolinės energijos, tačiau kur kas didesnį dėmesį
skirti atsinaujinantiems energijos šaltiniams, kurie ateityje
turėtų tapti viena pagrindinių energetikos politikos ašių
trečioje labiausiai išsivysčiusioje pasaulio šalyje.
Pasak N.Kano, „atominės jėgainės operatorė “Tokyo Electric
Power“ (TEPCO) ir kartu vyriausybė yra labai atsakingos už
branduolinę nelaimę, nes laikėsi branduolinės energijos
politikos“.
„Aš nusprendžiau nuo birželio atsisakyti metinio premjero
atlygio, kol mums pavyks surasti branduolinės nelaimės sprendimo
perspektyvą“, - sakė premjeras, atsiprašydamas tautos.
N.Ken atsisako savo 1,6 mln. jenų (maždaug 48 tūkst. litų)
mėnesinio premjero atlyginimo, tačiau pasilieka parlamento nario
algą, kuri siekia beveik 800 tūkstančius jenų, pranešė
vyriausybės kanceliarija.
Kiek anksčiau TEPCO pranešė, kad bendrovės prezidentas
Masataka Shimizu ir kiti direktoriai taip pat „tam tikrą laiką“ neims atlyginimo.
Neseniai premjeras nurodė uždaryti į pietvakarius nuo Tokijo,
dažnų žemės drebėjimų zonoje esančią Hamaokos jėgainę ir
paskatino didinti branduolinių jėgainių saugumą.
Jis pakartojo vyriausybės poziciją, kad Japonija neketina
visiškai atsisakyti branduolinės energijos. Gerai išsivysčiusi
pramoninė valstybė dabar turi 54 branduolinius reaktorius.