Jis drauge su kitais Baltarusijos opozicijos ir nevyriausybinių
organizacijų atstovais penktadienį dalyvavo Vilniuje, Seime,
surengtuose viešuose klausymuose apie padėtį autoritarinio režimo
valdomoje Baltarusijoje.
„Mums svarbu, kad būtų kuo daugiau žmonių, galinčių perimti
valdžią. Ar mes pasirengę, jeigu ši valdžia staiga žlunga,
perimti valdžią? Dabartinėje situacijoje tai būtų labai sunku
padaryti. Mes nevieningi, blogai dirbome su kadrais. Rajonuose
turėtų būti du-trys-penki žmonės, kurie žinotų, kas yra
lokalinės reformos“, - sakė A.Milinkevičius.
Anot jo, būtent šioje srityje Baltarusijos opozicijai galėtų
padėti Europos Sąjungos ir kitos demokratinės šalys, pavyzdžiui,
rengiant stažuotes, mokymus.
„Mes turime būti savo visuomenei plačiąja prasme pozityvia
alternatyva. Dabar mes esame moralinė alternatyva. Mes sakome tiesą,
kiti bijo tai daryti, bet dar turime būti tais, kuriais pasitikės ir
kuriems norės perduoti valdžią“, - sakė jis.
A.Milinkevičiaus tvirtinimu, dabartinė susiklosčiusi situacija
dėl požiūrio į Baltarusiją ir jos prezidentą Aleksandrą
Lukašenką palankiausia Maskvai.
„Nesu rusofobas, bet iš šių prezidentų rinkimų Baltarusijoje
daugiausia išlošė Maskva. Maskva pastatė Berlyno sieną tarp
Baltarusijos ir Europos. Jai labai svarbu, šiuo metu Baltarusijoje
silpninama proeuropietiška opozicija“, - kalbėjo judėjimo „Už
laisvę“ vadovas.
Pasak jo, Rusija turi ir daugiau poveikio priemonių Minskui -
pirmiausia, ekonominių.
Kita vertus, buvęs opozicijos kandidatas į prezidentus teigė,
kad Baltarusijos izoliacija nepasiteisino, dialogas esąs būtinas bet
kuriuo atveju.
„Jeigu tarp ES ir Baltarusijos nebus dialogo, tai Baltarusija
taps nebe priklausoma valstybe, o Rusijos provincija“, sakė jis.
Tuo pačiu A.Milinkevičius pabrėžė, kad šiandien, kai Minske
beveik visuose teismuose vyksta gruodžio mitingo dalyvių teismai, su
oficialiuoju režimu galima vienintelė kalba: „Iš pradžių
paleidžiate politinius kalinius, tuomet kalbėsime“.
„Dialogas iš diktatoriaus nesukurs demokrato, bet diktatorių
galima įstumti į tam tikrą galimybių koridorių, kur jis bus
priverstas daryti nuolaidų. Kai vyko dialogas su režimu, represijų
buvo mažiau. Tuomet, atrodo, triskart sumažėjo žmonių, kurie dėl
žmogaus teisių pažeidimų kreipdavosi į nevyriausybines
organizacijas. Žinoma, buvo slaptų, subtilesnių represijų. Niekas
nesako, kad išvis jų nebeliko. Tačiau valdžia bijojo jų imtis
atvirai“, - dėstė A.Milinkevičius.
Buvęs Baltarusijos premjeras, dabar Jungtinės piliečių
partijos Nacionalinio komiteto narys Michailas Čigiris Vilniuje
prognozavo, kad A.Lukašenkos režimas itin susvyravo dėl ekonominių
sunkumų šalyje. Anot jo, valstybė nepragyvena be finansinės
paramos iš šalies, be Rusijos energetinių nuolaidų.
„Dabartinė ekonominė padėtis A.Lukašenkai itin pavojinga.
Jeigu ir toliau taip tęsis, jis negalės valdyti šalies“, - teigė
M.Čigiris.
Jo manymu, Baltarusijos prezidentas praėjusių metų gruodžio
19-ąją mitingą Minską išvaikė, nes suprato, kad šių prezidento
rinkimų jis realiai nelaimėjo ir kad netrukus į gatves gali išeiti
daugiau žmonių.
Baltarusijos liaudies fronto vicepirmininkas Aleksejus
Janukievičius tvirtino, kad greita ir vienareikšmė Vakarų šalių
reakcija, smerkianti A.Lukašenkos veiksmus, kai jėga buvo
išvaikytas mitingas Minske ir suimti visi kandidatai į prezidentus,
lėmė, jog nebuvo dar didesnių represijų.
Visi klausymuose dalyvavę Baltarusijos atstovai teigė, kad su
dabar su oficialia šios šalies valdžia galima kalbėti viena tema -
apie mitingo dalyvių paleidimą iš kalėjimų.
Praėjusių metų gruodžio 19-ąją pasibaigus prezidento
rinkimams, kuriuose nugalėjo A.Lukašenka, Minske įvyko opozicijos
demonstracijos. Per jas apie 700 žmonių, 23 jau nuteisti, iš jų 20
- realiomis laisvės atėmimo bausmėmis.
Baltarusijos prokurorai pareikalavo vienam Baltarusijos opozicijos
lyderių, buvusiam kandidatui į prezidentus Andrejui Sanikovui, kuris
kaltinamas organizavus masinius protestus, skirti septynerius metus
laisvės atėmimo.