„Reuters“ televizijos operatorius, kuris buvo procese, pranešė,
kad 43 metų žurnalistė nuteista pagal Baltarusijos BK 342 str. „už
veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką, organizavimą, arba
aktyvų dalyvavimą juose“. Didžiausia bausmė pagal šį straipsnį
- laisvės atėmimas iki trejų metų.
Jos vyras buvo nuteistas prieš dvi dienas penkerius metus kalėti
už masinių riaušių organizavimą.
Po nuosprendžio paskelbimo ketverių metų vaiko motina I.Chalip
buvo paleista iš arešto teismo salėje.
„Man kelia susirūpinimą nuosprendis mano vyrui. Valdžiai jis
dabar - kaip Luisas Corvalanas (Luisas Korvalanas). Ir jis neatliks
bausmės laiko iki galo, jis bus panaudotas pakeisti į maistą ir
paskolas“, - sakė I.Chalip, omenyje turėdama Čilės komunistų
lyderį L.Corvalaną, kurį aštuntame dešimtmetyje tuometė SSRS
valdžia iškeitė į sovietinį disidentą Vladimirą Bukovskį.
„Visą šį laiką mėginau suprasti, kodėl esu laikoma tardymo
izoliatoriuje, po to - namų arešte. Ką gi moteris su vaiku gali
padaryti tokio baisaus. O po savo vyro pareiškimo, kad jam grasino
(šantažavo I.Chalip ir jo sūnaus saugumu), aš supratau, kad esu
laikoma įkaite“, - sakė I.Chalip žurnalistams pirmadienį
Zavodskojaus rajono teisme.
Ji pabrėžė, kad po nuosprendžio paskelbimo ši padėtis beveik
nepasikeitė. „Aš ir dabar tebesu įkaitė. Tai ne lygtinė bausmė,
kaip Mercelevui. Po dvejų metų mane vėl teis ir aiškinsis, ar aš
tapau verta mūsų visuomenės piliete. O ar galima pavadinti verta
piliete opozicijos žurnalistę?“, - pažymėjo I.Chalip.
Ji pabrėžė, jog mano, kad jos vyras yra nacionalinis didvyris,
ir pridūrė, kad faktiškai jo rinkimų kampanija tęsiasi ir dabar.
„Ir mes (su sūnumi) tebesame įkaitai“, - sakė I.Chalip
žurnalistams. I.Chalip buvo areštuota drauge su vyru ir po dviejų
mėnesių kalėjime jai buvo paskirtas namų areštas.
Tokį pat nuosprendį gavo buvusio kandidato Nikolajaus
Statkevičiaus rinkimų štabo vadovas Sergejus Marcelevas, kuris
nuteistas drauge su I.Chalip.
Neužregistruotos politinės partijos vadovą „Baltarusijos
krikščioniškoji demokratija“ Pavelą Severincą, buvusio kandidato
į prezidentus Vitalijaus Rymaševskio rinkimų štabo vadovą, tas
pats teismas nuteisė trejų metų laisvės apribojimo bausme atvirojo
tipo įstaigoje. Teismas priėmė nutartį įskaityti P.Severincui į
bausmės laiką kardomąjį įkalinimą tardymo izoliatoriuje.
P.Severinecui valstybės kaltintojas prašė paskirti trejus metu
laisvės apribojimo bausmę, nusiunčiant į bausmių atliko vietas.
Pagal tą patį straipsnį teisiami buvę kandidatai į
prezidentus Vladimiras Nekliajevas ir Vitalijus Rymaševskis, kurių
baudžiamosios bylos šiuo metu nagrinėjamos Minsko Frunzės rajono
teisme.
Iš viso „gruodžio 19-osios byloje“ iki šiol jau nuteisti 25
žmonės.
Gegužės 14 dieną teismas pripažino buvusį kandidatą į
Baltarusijos prezidentus Andrejų Sanikovą kaltu masinių riaušių
Minske organizavimu ir nuteisė jį 5 metus kalėti sustiprinto
režimo kolonijoje.
Anksčiau Rusijos piliečiams Artiomui Breusui ir Ivanui Gaponovui
buvo paskirtos kiekvienam 300 bazinių dydžių (maždaug 3,5 tūkst.
dolerių) nuobaudos.
Buvusio kandidato A.Sanikovo sekretorius spaudai Aleksandras
Oroščenkovas gavo ketverius metus kalėti sustiprinto režimo
pataisos įstaigoje. Taip pat po ketverius metus kalėti nuteisti
Vasilijus Parfenkovas, Alesis Kirkevičius ir Pavelas Vinogradovas.
Dmitrijus Novakas, judėjimo „Už laisvę“ aktyvistas Nikita
Lichovidas, Olegas Gnedčikas, Olegas Fedorkevičius ir Dmitrijus
Doroninas gavo po 3,5 metų laisvės atėmimo.
Aleksandras Molčianovas, Dmitrijus Drozdas, Andrejus Protasenia,
Vladimiras Chomičenka, Vladimiras Jarmonenka, Ilja Vasilevičius,
Fiodoras Mirzajanovas, Vladimiras Lobanas, Sergejus Kazakovas,
Jevgenijus Sekretas, Vitalijus Macukevičius gavo po trejus metus.
Dmitrijus Bondarenka - buvusio kandidato į prezidentus A.Sanikovo
patikėtinis, nuteistas 2 metus kalėti bendrojo režimo kolonijoje.
Dmitrijus Medvedis nuteistas trejų metų laisvės apribojimo bausme
atvirojo tipo įstaigoje.
Po daugiatūkstantinių protestų prieš A.Lukašenkos išrinkimą
ketvirtajam laikotarpiui 2010 metų gruodį milicija sulaikė šimtus
ir areštavo keliasdešimt opozicionierių, tarp jų septynis iš
devynių A.Lukašenkos varžovus rinkimuose.
Atsakydamos į mitingo išvaikymą ir jo dalyvių areštus Europos
Sąjunga ir JAV įvedė vizų sankcijas A.Lukašenkai ir dar pusantram
šimtui Baltarusijos pareigūnų.
ES pagrasino sugriežtinti sankcijas, jeigu bus paskelbti nauji
kaltinamieji nuosprendžiai, o Europos Parlamentas paragino įvesti
ekonomines sankcijas Baltarusijai, kuri išgyvena sunkiausią finansų
krizę per pastaruosius dešimt metų.