Prancūzijos Tyrimų ir analizės departamentas (BEA), institucija, tirianti 228 žmones pražudžiusios lėktuvo katastrofos priežastis, anksčiau minėtos informacijos dar nepatvirtino, nes, kaip teigiama, iki šiol atlikta tik pirminė juodųjų dėžių informacijos analizė, taigi, oficialias išvadas teikti dar anksti.
BEA atstovo spaudai teigimu, detaliam katastrofos tyrimui institucija ketina pasitelkti keletą iki šiol nenaudotų analizės metodų, kurių dėka bus galima tiksliai įvardyti nelaimės priežastis bei, jei tokių būta, kaltininkus.
Dvi nukritusio orlaivio juodosios dėžės – viena su technine skrydžio informacija, kita – su pilotų kabinoje vykusių pokalbių įrašais – į Paryžių atgabenta praėjusį ketvirtadienį. BEA atstovo spaudai teigimu, juodųjų dėžių duomenys buvo šifruojami savaitgalį, šifravimo procesas buvo filmuojamas bei stebimas specialistų komandos, sudarytos iš dviejų vokiečių, amerikiečio, dviejų britų bei dviejų brazilų, taip pat vieno Prancūzijos policijos pareigūno bei vietos teisėsaugos atstovo.
Dviejų registravimo prietaisų – “Fligt Data Recorder”, registravęs techninę skrydžio informaciją, bei “Cockpit Voice Recorder”, įrašinėjęs pilotų kabinoje vykusius pokalbius bei bet kokius kitus garsus, pavyzdžiui, pavojaus signalus – talpinta informacija iššifruota sudėtingo proceso metu: pradžioje registravimo prietaisai buvo išmontuoti iš juodųjų dėžių bei 12 valandų džiovinami specialioje dėžėje, tuomet atminties kortelės preciziškai išvalytos bei atlikta išorinė jų patikra, kad būtų įsitikinta jas nesant pažeistas iš išorės, galiausiai, atminties kortelės buvo prijungtos prie institucijos kompiuterio, į kurį perkelta kortelėse išsaugota skrydžio informacija.
Prancūzų kompanijos „Air France“ orlaivis iš Rio de Žaneiro (Brazilija) pakilo 2009-ųjų gegužės 31 d. septintą valandą vakaro vietos laiku, lėktuvo nusileidimas Prancūzijos sostinėje Paryžiuje buvo numatytas kitos dienos vienuoliktą valandą Prancūzijos laiku (maždaug po vienuolikos valandų).
Praėjus maždaug pusketvirtos valandos nuo pakilimo orlaivio pilotai paskutinį kartą susisiekė radijo ryšiu, praėjus mažiau nei pusei valandos lėktuvas pateko į audros zoną, dar po ketvirčio valandos iš lėktuvo išsiųstas automatinis aliarmo signalas. Nuo tada (maždaug ketvirčio po vienuoliktos valandos vakaro Rio de Žaneiro laiku) iš orlaivio negauta jokių žinių.
Pirmosios sudužusio lėktuvo detalės aptiktos vandenyne praėjus maždaug septynioms dienoms po nelaimės. Iš vandens ištraukti penkiasdešimties žuvusiųjų kūnai, maždaug dvi dešimtys jų buvo brazilai. Orlaivio juodosios dėžės iš beveik keturių tūkstančių metrų gylio buvo ištrauktos tik šių metų gegužę prancūzų pradėto naujo paieškų etapo metu. Iš vandenyno dugno pavyko iškelti vienos aukos palaikus, tikimasi, jog greitu laiku bus iškelti ir likusieji.
Preliminariais prancūzų ekspertų duomenimis, nelaimę iš dalies galėjo lemti orlaivio greičio daviklių gedimas, kurio pagrindu, kaip manoma, galėjo sutrikti kitų orlaivio mechanizmų funkcijos.
Greičio davikliai leidžia pilotui kontroliuoti lėktuvo greitį bei išlaikyti orlaivio pusiausvyrą. Bet kuriuo atveju, ekspertai pabrėžė, jog tai tebuvo vienas iš tragedijos elementų.