Europolo atstovas taip pat teigė, jog pastaruoju metu narkotikai iš užatlantės gerokai aktyviau gabenami ne tiesiai į Europą, o į Vakarų Afriką, šiuo metu laikomą pagrindine kvaišalų tranzito platforma.
T.Oertingo teigimu, į vakarinę Afrikos dalį iš kitų žemynų, dažniausiai – Lotynų Amerikos, patekęs kokainas čia mainomas į heroiną, kurio paketai po mainų nukreipiami į kitas Afrikos dalis bei Europą.
Aktualiausia problema yra aktyvi Šiaurės Afrikos teroristų grupuočių inkorporacija į tarptautinius nusikalstamus tinklus, su kuria dėl sudėtingos padėties pastarajame regione itin sunku kovoti. Pasak Europolo atstovo, neaišku, kiek tarptautiniai nusikalstami tinklai suinteresuoti Šiaurės Afrikos teroristų įtraukimu, tačiau tuo atveju, jei dėl specifinių priežasčių toks suinteresuotumas yra didelis, Senajam žemynui netolimoje ateityje gresia gerokai rimtesnės su organizuotu nusikalstamumu susijusios problemos nei tos, su kuriomis susidurta iki šiol.
Anot Europolo atstovaujančių asmenų, fakto, jog tiesiogiai į Europą gabenamų narkotikų srautas pastaruoju metu pastebimai sumažėjo, deja, nevalia vertinti teigiamai todėl, kad jis reiškia tik nusikalstamos veiklos proceso, bet ne rezultato pasikeitimą: didžioji dalis narkotinių medžiagų iš užatlantės nukreipiama ne, kaip praeityje buvo įprasta, į vakarinės Senojo žemyno dalies pakrantes, bet į rytines Viduržemio jūros valstybes, dažniausiai – Turkiją arba Afganistaną, per pastarąsias narkotikai nukeliauja į Vakarų Afriką, kur narkotinės medžiagos keičiamos ir perskirstomos, bet galiausiai konkretus jų kiekis vis vien nukreipiamas į Europą.
Tiesa, narkotikams atkeliaujant iš Afrikos, kitaip, nei gabenant juos iš užatlantės, Portugalija ir Ispanija nėra pagrindinės valstybės, nuo kurių nelegalios medžiagos ima plisti žemyne – informuojama, jog taip pat dažnai pasirenkamos ir strategiškai patogios greta Afrikos esančios Italijos salos.