Akcijos dalyviai reikalavo, kad Ukrainos valdžia suteiktų totorių kalbai valstybinės kalbos statusą, sudarytų sąlygas ja mokytis ir grąžintų istorinius Krymo vietovių pavadinimus.
Krymo totoriai taip pat ragino oficialųjį Kijevą ir tarptautinę bendriją pripažinti jų deportavimą nusikaltimu.
Krymo totoriai jau daug metų piktinasi tuo, jog Ukrainos valdžia nieko nedaro, kad būtų išspręstos jų problemos. Jiems labiausiai rūpi žemės nuosavybės klausimai ir mažumos teisių užtikrinimas.
Po priverstinio iškeldinimo 1944 metais totoriai ėmė grįžti į Krymą tik dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Grįžę jie sužinojo, kad jų protėvių žemė atiteko į Krymą atvykusiems gyventojams, daugiausia rusakalbiams. Žemės nuosavybės problema ypač aktuali turistų pamėgtoje pietinėje Krymo pakrantėje.