Reportažą žiūrėkite čia.
Protestuotojai nepatenkinti vyriausybės vykdoma ekonomine politika ir aikštėje protestuoja visą pastarąją savaitę. Draudimas likti aikštėje įsigaliojo vidurnaktį, tačiau mina pradėjo garsiai reikšti nepasitenkinimą ir policija nesikišo.
Protestai prasidėjo prieš šešias dienas Puerta del Solio aikštėje Madride, kai ispanų jaunimas protestuodamas susėdo aikštėje. Jie nerimauja dėl 45 procentus siekiančio jaunimo nedarbo.
Protestuotojų minia sostinėje išaugo iki 25 tūkst., protestų bangos taip pat nuvilnijo į kitus šalies miestus. Kasnakt šimtai ispanų pasilieka protestuoti Madrido aikštėje.
Ispanai reikalauja sukurti darbo vietų, geresnio gyvenimo lygio, teisingesnės demokratinės sistemos ir pokyčių dėl Socialistų vyriausybės taupymo planų.
„Jie nori iš mūsų atimti valstybinį sveikatos draudimą ir valstybinį švietimą, pusė jaunimo neturi darbo, jie taip pat pavėlino pensinį amžių“, - teigė vienas protestuotojas.
Daugelis protestų dalyvių lygina savo veiksmus su įvykiais Egipte, sukėlusiais revoliuciją.
Politiniai mitingai dieną prieš rinkimus yra draudžiami Ispanijos įstatymais, kad, rinkimų komisijos sprendimu, būtų galima „pamąstyti“.
Prognozuojama, kad Socialistų vyriausybei prastai seksis sekmadienio rinkimuose.
Revoliucinės nuotaikos – jau ir Ispanijoje
Dar niekada Ispanijos savivaldos rinkimai nebuvo
sulaukę tiek dėmesio šalyje ir už jos ribų. Tačiau visų dėmesį į juos
atkreipė ne Ispanijos politikai, rašo "Lietuvos rytas".
Nuo krizės ir ydingos politikos pavargusias minias
Ispanijos žmonių šie rinkimai paskatino išeiti į pagrindines šalies
miestų aikštes.
Gal tai ir nebūtų nieko ypatingo, jei protestuotojai aikštėse nebūtų įsikūrę ilgesniam laikui.
Ragina žmones nebalsuoti
Judėjimas, kuris žada plėstis ir tvirtėti net ir pasibaigus rinkimams, prasidėjo praėjusį sekmadienį – gegužės 15 dieną.
Tuomet pagrindinėje Madrido Saulės aikštėje
(Puerta del Sol) susirinko gausybė žmonių, agituojančių boikotuoti
pagrindines Ispanijos politines jėgas: valdančiuosius socialistus ir
Liaudies partiją.
„Mes nenorime būti politikų marionetėmis”, –
praėjusį sekmadienį paskelbė per „Twitter” bei „Facebook” socialinius
tinklus tūkstantinę protesto akciją subūrę ispanai.
Saulės aikštėje susitelkė tokia revoliucinė
energija, jog susirinkusieji daugiau iš ten ir nebesitraukė –
protestuodami jie nusprendė tiesiog apsigyventi aikštėje iki tol, kol
baigsis rinkimai.
Savaitės pradžioje panašios iniciatyvos ėmėsi nuo
krizės ir politinių sprendimų pavargę ispanai kituose šalies
didmiesčiuose: Barselonoje bei Valensijoje.
Judėjimas – be vadovų
Protestuotojai teigia nebenorintys demokratijos,
kuri nesuteikia žmonėms jokio balso, kur bankai atima iš žmonių
gyvenamuosius būstus, o krizės apimtoje šalyje labiausiai nukenčia tie,
kurie jau ir taip nieko neturi.
„Politikai tarptautinėms korporacijoms valo
batus”, – tarnavimu tarptautinių verslo gigantų interesams politikus
kaltina protestuotojai.
„Uždirbti 600 eurų – štai kur tikrasis smurtas”, – skelbia vienas iš tūkstančių pasipiktinimo plakatų.
Protestuotojų dauguma – tai žmonės, kurie mato,
kaip jų ateitis skęsta nežinioje. Jie nepasitiki politikais, nors kol
kas ir patys neturi konkrečių pasiūlymų.
Sugadino politikams puotą
Paskutinėmis rinkimų dienomis protestuotojai kaip
reikiant sugadino šventę tarpusavio ginčuose paskendusiems politikams.
Mat šie prieš jiems svarbų balsavimą liko antrajame plane.
Buvęs Ispanijos premjeras socialistas Felipe Gonzalezas pats palygino šiuos protestus su arabų pasaulio revoliucijomis.
„Skirtumas tik toks, jog arabų protestuotojai nori
teisės balsuoti, o ispanų ragina nebalsuoti, nes balsavimas vis vien
nieko nepakeis”, – sako F.Gonzalezas.
Gal todėl sunerimusi valdžia panoro kišti pagalius
protestuotojams į ratus. Jiems liepta pasitraukti iš miestų aikščių
šeštadienį – mat šalies įstatymai neleidžia jokių akcijų dieną prieš
rinkimus.
Tačiau politikai, regis, buvo neįvertinę protestuotojų ryžto. Šie niekur trauktis nė neketina.
Gal todėl vakar padėtį švelninti ėmėsi pats
Ispanijos premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero. Jis pareiškė
„labai gerbiąs taikiai protestuojančius žmones” ir sakė, jog valdžia
nebandys griebtis priemonių, kad draudimas protestuoti būtų
įgyvendintas.
Protestuoja ne vien jaunuoliai
Tuo tarpu protestai vis labiau plečiasi. Iš pradžių absoliuti protestuotojų dauguma buvo bedarbiai jaunuoliai.
Net 43 proc. Ispanijos jaunimo neturi darbo ir jiems jau nusibodo tušti politikų pažadai.
Tačiau savaitės viduryje prie jaunimo vis gausiau prisijungė ir kitų kartų atstovai.
„Man atrodo, kad mūsų amžiaus žmonės taip pat
privalo paremti šį judėjimą, nes jis yra istorinis. Jis reiškia, kad
žmonės dar turi vilties ką nors pakeisti.
Mes jau kovojome su frankizmu, o dabar teks kovoti su bankų ir rinkos diktatūromis”, – sakė 73 metų Angelas.
69 metų Nicomedas prisipažino, jog ketvirtadienio popietę Saulės aikštėje jis net susigraudino.
„Bet ne iš liūdesio, o iš džiaugsmo, kad pagaliau
jaunimas žengė žingsnį sustabdyti politinį buldozerį. Ši šalis yra
parsidavusi bankams ir tarptautinėms korporacijoms, o aš tokios ateities
nelinkiu nei savo vaikams, nei anūkams, nei niekam kitam”, – aiškino
Nicomedas.