Po pusantros valandos trukusių derybų Baltųjų rūmų
Ovaliajame kabinete B.Netanyahu dramatiškai pareiškė, kad Izraelis
niekada negrįš prie 1967 metų sienų, taip pat iškėlė virtinę
nediskutuotinų sąlygų taikos deryboms atnaujinti.
Šis susikirtimas, dėl kurio B.Obamos viltys išjudinti taikos
procesą atrodė itin blankios, įvyko kitą dieną po to, kai JAV
prezidentas paragino Izraelį sutikti grįžti prie sienų, kurios
egzistavo prieš 1967 metais kilusį karą su arabais, taip pat
mainytis teritorijomis su palestiniečiais, siekiant užtikrinti
taiką.
Tačiau B.Netanyahu akcentavo vien faktą, jog jo buvo prašoma
sutikti su 1967 metų sienomis. Jeigu taip nutiktų, Izraelio
teritorija kai kur taptų vos 15 kilometrų pločio ir perpus
mažesnė negu teritorija, kurią Vašingtone juosia žiedinis kelias
„Beltway“.
„Izraelis yra pasiruošęs dosniems kompromisams dėl taikos,
tačiau jis negali grįžti prie 1967 metų sienų, nes šios sienos
yra neapginamos“, - pareiškė B.Netanyahu, žvelgdamas tiesiai į
akis B.Obamai.
Izraelio pareigūnai argumentuoja, kad grįžus prie ankstesnių
sienų, pagrindiniai šalies gyvenamieji centrai taptų pažeidžiami,
taip pat tūkstančiams žydų naujakurių tektų palikti namus
Vakarų krante ir Rytų Jeruzalėje.
Tačiau B.Netanyahu nepaminėjo antrojo B.Obamos pasiūlymo, kad
Izraelis ir palestiniečiai apsikeistų kai kuriomis teritorijomis,
tokiu būdu suformuojant dvi vientisas ir saugias valstybes.
Baltieji rūmai tvirtina niekada nesakę, kad Izraelio sienos
ateityje turi griežtai atitikti 1967 metų ribas.
Paklaustas, ar B.Netanyahu tyčia klaidingai interpretavo B.Obamos
žodžius, Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney
pareiškė, jog tokia pastaba yra „įdomi“.
Kalbėdami privačiai, Baltųjų rūmų pareigūnai neslėpė
įtūžio dėl iššaukiančio B.Netanyahu elgesio - premjeras netgi
leido sau priminti B.Obamai istorines žydų tautos kovas.
Pirmąkart komentuodamas B.Obamos ketvirtadienį išsakytus
samprotavimus dėl Artimųjų Rytų sienų klausimo, palestiniečių
prezidentas Mahmudas Abbasas pareiškė, jog JAV
vadovas turėtų spausti B.Netanyahu priimti jo poziciją.
„Netanyahu pozicija yra oficialus pono Obamos iniciatyvos,
tarptautinio teisėtumo ir tarptautinės teisės atmetimas“, -
pabrėžė jis.
B.Obama pripažino, kad jo ir B.Netanyahu kalboje ir požiūriuose
dėl geriausių pastangų atgaivinti nuo pernai įstrigusias derybas
esama „skirtumų“, tačiau pridūrė įžvelgiantis galimybę
pasinaudoti šiuo metu vykstančiu „Arabų pavasariu“.
„Manau, mums įmanoma suformuoti sutartį, kuri leistų Izraeliui
užtikrinti savo saugumą, nebūti pažeidžiamam, tačiau taip pat
leistų išspręsti problemą, kuri jau dešimtmečius skaudina abi
tautas“, - sakė prezidentas.
B.Obama taip pat pabrėžė ne mažiau už Izraelį nerimaujantis
dėl Sirijos ir Irano, taip pat palaikė Izraelio poziciją dėl
pastarojo suartėjimo tarp palestiniečių nuosaikiojo judėjimo
„Fatah“ ir islamistų grupuotės „Hamas“.
B.Netanyahu pareiškė, kad M.Abbasas privalo pasirinkti - arba
draugystė su „Hamas“, pasisakančiu už Izraelio sunaikinimą, arba
taika su žydų valstybe.
Po to Izraelio lyderis išdėstė JAV prezidentui istorijos
paskaitą apie žydų tautos kovas, kurios B.Obama klausėsi
sėdėdamas krėsle ir prisidengęs burną ranka.
„Taika, pagrįsta iliuzijomis, galiausiai suduš į Artimųjų
Rytų tikrovės uolas, - perspėjo B.Netanyahu. - Neturime daug vietos
suklysti.., nes, pone prezidente, istorija nesuteiks žydų tautai
kitos galimybės.“
Po šių derybų vienas aukštas Izraelio pareigūnas apkaltino
B.Obamą, kad šis kelia „nepagrįstus lūkesčius“, neva įmanoma
sukurti taiką, grįžtant atgal „dešimtis metų“ ir siekiant taikos
sutarties, kuri remtųsi 1967 metų sienomis.
„Mums reikėjo veikti ryžtingai“, - pridūrė jis.
Analitikai nurodė, kad B.Obama pirmasis iš JAV prezidentų
konkrečiai pareiškė, jog 1967 metų sienos turėtų būti taikos
derybų tarp Izraelio ir palestiniečių pagrindu. Šio derybos
nutrūko pernai, kilus ginčui dėl žydų nausėdijų.
Tačiau JAV pareigūnai jau senokai neoficialiai stūmė šį
požiūrį, kurio principas yra artimas išdėstytam sutartyje, kurios
nepavyko pasirašyti Kemp Deivide 2000 metais, tarpininkaujant
tuomečiam JAV prezidentui Billui Clintonui.
Sekmadienį B.Obama sakys kalbą per susitikimą su įtakinga
žydų lobistų organizacija - Amerikos ir Izraelio viešųjų
reikalų komitetu (AIPAC), o vėliau išvyks į savaitę truksiančią
kelionę po Europą.
B.Netanyahu taip pat kalbės AIPAC suvažiavime, o kitą savaitę
jie pateiks bendrą kreipimąsi į JAV Kongresą, padrąsinti
respublikonų lyderių, kurie palaiko Izraelio premjero poziciją.