Pasaulio galingųjų sekso skandalų netrūko ir iki praėjusio savaitgalio įvykių. Tačiau tokiais rimtais nusikaltimais kaip Dominique’as Straussas-Kahnas buvo įtariami tik nedaugelis politikų.
Tad jei D.Straussas-Kahnas bus pripažintas kaltu, jo nebus galima pastatyti į tą pačią gretą su kitais pagarsėjusiais moterų medžiotojais. Vis dėlto tyrinėtojai kalba apie specifinį sekso ir politikos ryšį.
„Politika, valdžia ir lytinis priekabiavimas iš tiesų turi ilgą istoriją”, – patikino Džordžtauno universiteto mokslininkė Michele Swers.
Bet kalbėdama apie D.Strausso-Kahno atvejį ji pridūrė: „Bandymas išprievartauti, manau, priklauso reikšmingesniam lygmeniui.”
Skandalai kone įprasti
Svarbių politikų, skandalingai pagarsėjusių dėl meilės romanų ar prostitučių, netrūksta abiejose Atlanto pusėse.
Tokie poelgiai ne tik griovė jų pačių karjerą, bet ir klibino vyriausybes.
Į vieną garsiausių tokių skandalų buvo įsivėlęs Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Profumo.
Politikas 1963 metais buvo priverstas atsistatydinti iš posto, nes į viešumą iškilo jo romanas su moterimi, turinčia ryšių su Rusijos šnipu.
Tai ne tik sužlugdė J.Profumo karjerą, bet ir smarkiai pakenkė tuomečio premjero Haroldo Macmillano reputacijai. Jis po kelių mėnesių irgi atsistatydino. Tiesa, oficialiai buvo teigiama, kad politikas šį žingsnį žengė dėl sveikatos problemų.
Rimtų nemalonumų dėl moterų turėjo ir buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas, buvęs Niujorko gubernatorius Eliotas Spitzeris ar JAV prezidento posto 2012-aisiais žadantis siekti respublikonas Newtas Gingrichas.
Prieš mirtį nesantuokinę dukterį patvirtino turintis ir buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrand’as.
Dėl meilės gražioms moterims į kampą jau kurį laiką spaudžiamas ir po teismus tampomas ir dabartinis 74 metų Italijos premjeras Silvio Berlusconi.
Tuo tarpu buvusiam Izraelio prezidentui Moshe Katsavui kovo mėnesį buvo skirta septynerių metų kalėjimo bausmė už išžaginimą ir kitokius lytinius nusikaltimus.
„Gerai žinoma, kad valdžia veikia kaip afrodiziakas. Ir mes taip pat žinome, kad galios turėjimas vienoje srityje dažnai virsta galia ir kitose srityse.
Tad žmogus, vadovaujantis Tarptautiniam valiutos fondui, galėjo manyti, kad gali išsisukti bet kokiu atveju. Be abejonės, būtent taip mąsto S.Berlusconi”, – aiškino Italijos politikos profesorius Jamesas Walstonas.
Svarbus bruožas – rizikuoti
Psichologai yra išsiaiškinę bendrą aukšto rango politikų ar kitų visuomenės veikėjų bruožą – pasirengimą kur kas labiau rizikuoti nei kiti žmonės.
Tačiau Filadelfijos Templio universiteto psichologas Frankas Farley pabrėžia, kad jeigu D.Straussas-Kahnas bus pripažintas kaltu, jo nusikaltimas bus „išskirtinai rizikingas”.
„Politika dažniausiai traukia rizikuojančiuosius. Tai nepastovus darbas, gyveni pagal rinkėjų įgeidžius. Tai dažnai trumpalaikiška – patenki į postą porai ar ketveriems metams, o po to esi išmetamas. Tada turi vėl viską pradėti iš pradžių kokioje nors srityje”, – prieš keletą metų kalbėjo F.Farley.
Šią savaitę mokslininkas pabrėžė, kad TVF vadovas D.Straussas-Kahnas irgi atitinka tokį politiko portretą.
Į šiuos bendrus rėmus F.Farley įspraudžia ir B.Clintoną.
Tiesa, mokslininkas pabrėžia, kad tokiems politikams kaip buvęs JAV prezidentas, kilusiems iš kuklių šeimų ar mažų miestų, rizikuoti dažnai yra vienintelis būdas prasiveržti į kitokį gyvenimą.
„Dažnai vienas būdų išsiveržti į priekį yra rizikuoti, būti drąsiam. Jeigu nebūsi drąsus, pasaulis paliks tave nuošalyje, nes tu daugiau neturi į ką remtis – jokių turtų, nesi Bushas (JAV prezidentas George’as W.Bushas, kurio tėvas George’as Bushas irgi buvo šalies prezidentas. – Red.)”, – aiškino F.Farley.
Elgesio specialisto iš Šiaurės Teksaso universiteto Briano Gladue teigimu, tokie rizikuotojai linkę imtis ir kitokių dalykų, kurie daugumai žmonių atrodo nesaugūs.
„Negalima tvirtinti, kad kas nors ne taip jų smegenims arba kad jie negali įvertinti pavojų. Jie tiesiog turi aukštesnį rizikos slenkstį nei dauguma žmonių. Kiekvienas pažįsta panašių žmonių. Tu tiesiog nenori būti su jais toje pačioje mašinoje, nes jie nevertina rizikos taip, kaip norėtum”, – apie tokius žmones pasakojo B.Gladue.
Anot B.Gladue, atlikta pakankamai tyrimų, rodančių ir tai, jog tokios asmenybės labiau linkusios griebtis ir rizikingo lytinio elgesio.
„Tai jų dalis. Temperamentas šiek tiek aprimsta, kai jie sensta, tačiau jis nedingsta”, – sakė specialistas.
Ekspertai kaip išvardytų savybių pavyzdį dažnai pateikia B.Clintono atvejį. Iš nedarnių, finansinių sunkumų kamuojamų namų kilęs vyras patyrė daug pakilimų ir nuosmukių, kol pasiekė JAV prezidento postą.
Tačiau jis pasirinko viskuo rizikuoti, kai užmezgė santykius su Baltųjų rūmų stažuotoja Monica Lewinsky.
Kalti ir gerbėjai?
Užmegzti nesantuokinius ryšius pasaulio galinguosius gali skatinti ir kitų žmonių žavėjimasis jais.
„Yra žmonių, kurie – atsidavę tavo rėmėjai. Jie nenori, kad tavo karjerai nutiktų kas nors bloga, tad visada bus norinčių tai pridengti”, – politikų meilės romanų subtilybes aiškino minėta M.Swers.
Būtent panašias savo paklydimų priežastis nurodė 2004-aisiais ir 2008 metais Demokratų partijos kandidatas į JAV prezidento postą buvęs Johnas Edwardsas.
Kol jo žmona bandė kovoti su nepagydoma vėžio forma, vyras buvo užmezgęs romaną su moterimi, įdarbinta jo rinkimų kampanijoje.
Dėl tokio savo poelgio J.Edwardsas vėliau kaltino greitą kilimą politikoje ir jį lydėjusį kitų žmonių pataikavimą. Anot J.Edwardso, visa tai didino jo dėmesį sau pačiam, egoizmą, narcisizmą ir įsitikinimą, kad jis galintis daryti ką tik nori.
„Esi nenugalimas. Ir nebus jokių padarinių”, – 2008 metais amerikiečių televizijai ABC apie savo išgyvenimus atviravo J.Edwardsas.
Vėliau jis prisipažino esantis ir savo meilužės vaiko tėvas.
Politikus myli lyg psichiatrus
Po 1998 metais kilusio B.Clintono sekso skandalo buvo girdėti ir palyginimų, kad politika iš esmės yra manipuliavimas ir užkariavimas. Tad jaunos padėjėjos užkariavimas esą pasotina tokį pat alkį kaip ir minios užkariavimas.
O vienas apžvalgininkas net rinkimų kampanijas yra pavadinęs sekso metafora. Esą aukščiausias taškas pasiekiamas rinkimų naktį.
Kad ir kokia būtų priežastis, gana dažnas atvejis, kai rinkimų kampanijų darbuotojai, ypač jauni, įsimyli ar pradeda jausti šiltus jausmus savo remiamiems kandidatams.
Tai lyginama su žmonių meile savo psichiatrams. Jie kai kam pradeda atrodyti kaip asmenys, gebantys išspręsti visas pasaulio problemas.
Tuo tarpu nemažai politikų esą savo ego palaiko per trumpalaikius padėjėjus.
Tiesa, tai nėra taisyklė.
Net jeigu jokių aistrų ir nėra, intensyvus politinis gyvenimas, kai kurių šaltinių teigimu, esą gali išugdyti tam tikrą lytinį neatsakingumą.
„Žmonės nesupranta, kad dirbdamas Baltuosiuose rūmuose išgyveni nuolatinį adrenalino antplūdį. Visas gyvenimo tempas ir erdvė yra siurrealūs: laikas suplanuotas valandų tikslumu, reikia nuolatinio slaptumo.
Pradedi manyti, kad normalios taisyklės tau negalioja”, – 1998 metais pasakojo buvusio JAV prezidento Richardo Nixono komandos narė.
Moteris neprisiminė, kad kas nors iš jos kolegų su pačiu R.Nixonu būtų siejęs erotines fantazijas, tačiau tarp darbuotojų esą netrūko nepadorių išdaigų.
Nuolankumas – būtinas
Nėra abejonių, kad stiprumo, bebaimiškumo pojūtis ir padarinių ignoravimas padeda galingiesiems. Bet seksualinės priklausomybės specialistas Robertas Weissas pabrėžė, kad problemų tokiems asmenims kyla tuomet, kai jie tiesiog nepripažįsta esantys žmonės.
„Jeigu prie jų narcisizmo arba egoizmo nėra sveikos dozės nuolankumo, jiems gresia problemos”, – sakė R.Weissas.