Praėjusios savaitės pabaigoje pranešta, jog oficialūs orlaivio juodųjų dėžių analizės rezultatai turėtų būti atskleisti dar šį mėnesį.
Tapatybės viešai atskleisti nepanorusio specialisto teigimu, tikslios katastrofos priežastys šiuo metu dar nėra žinomos, tačiau iki šiol išanalizuota orlaivio juodosiose dėžėse išsaugota informacija rodo, jog nelaimė galėjo būti sukelta greičio daviklio apledėjimo.
Mėnesio pradžioje iš beveik keturių tūkstančių metrų gylio iškeltų nukritusio orlaivio juodųjų dėžių analizė atskleidė, jog nelaimė įvyko per maždaug keturias minutes. „Cockpit Voice Recorder“ įrašas rodo skrydžiui vadovavusį pilotą Marcą Dubois pavojaus paskelbimo metu nebuvus pilotų kabinoje: netrukus po to, kai suskamba pavojaus signalas, girdėti, kaip M.Dubois įbėga į kabiną, garsiai šaukdamas nurodymus pilotams.
Anksčiau katastrofą patyrusio orlaivio juodųjų dėžių informaciją analizuojantys ekspertai, remdamiesi „Flight Data Recorder“ užfiksuota skrydžio trajektorija, tvirtino, jog iš Rio de Žaneiro į Paryžių skridusiam lėktuvui greičiausiai pavyko aplenkti audros zoną, bet ledas lėktuvo greičio vamzdelyje leidžia manyti, jog audros nebuvo visiškai išvengta.
Anot specialistų, juodųjų dėžių duomenys rodo, jog lėktuvas ėmė kristi netrukus po to, kai apledėjus greičio daviklio vamzdeliui sutriko greičio matavimo funkcija, ir lėktuvo varikliai išsijungė. Šiuo metu dar aiškinamasi, ar taip nutiko dėl pilotų klaidos, ar dėl automatinės lėktuvo kompiuterinės sistemos reakcijos į greičio kontrolės praradimą.
Greičio matuoklio funkcijų sutrikimas kaip tikėtina nelaimės priežastis buvo įvardyta ir 2009-ųjų gruodį publikuotoje Prancūzijos tyrimų ir analizės departamento (BEA) ataskaitoje. Praėjusį antradienį informuota, jog lėktuvo katastrofa įvyko ne dėl pilotų kaltės.
28 iš 228 tragedijos metu žuvusių asmenų buvo Vokietijos piliečiai, didžioji dalis likusiųjų – brazilai ir prancūzai.