Visuomenės parama vyriausybei išblėso dėl pašlijusios
ekonomikos ir didėjančio nedarbo, o nepasitenkinimas liejamas
gatvėse per masinius protestus, kurie tampa valdantiesiems bloga
lemiančiu ženklu prieš ateinančiais metais vyksiančius parlamento
rinkimus.
Suskaičiavus 99,8 proc. balsų paaiškėjo, kad socialistus
palaikė tik 27,79 proc. balsavusiųjų ir kad tokių buvo dviem
milijonais mažiau negu konservatyvios Liaudies partijos šalininkų,
kurių balsai sudarė 37,54 procento.
„Balsavimo rezultatai rodo, kad Socialistų partija aiškiai
pralaimėjo šiandienos rinkimus. Patyrėme didelį nuosmukį,
palyginti su (padėtimi) prieš ketverius metus“, - pareiškė
premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero.
Jis pridūrė, kad šiuo rezultatus nulėmė trejus metus trukusi
ekonomikos krizė, taip pat pažadėjo, kad nebesieks būti
perrinktas.
„Ji sunaikino tūkstančius darbo vietų. Ši krizė smarkiai
paveikė piliečių nuotaikas. Žinau, jog daug ispanų patiria
didelius sunkumus ir baiminasi dėl savo ateities, - premjeras sakė
spaudos konferencijoje. - Neabejotina, kad šiandien jie išreiškė
savo nepasitenkinimą.“
Tačiau premjeras atsisakė svarstyti pirmalaikių rinkimų
galimybę, žadėdamas vykdyti reformas, kurios turėtų stabilizuoti
ekonomiką ir padidinti darbo vietų skaičių iki šios vyriausybės
darbo pabaigos.
Dideliu pažeminimu socialistams tapo pralaimėjimai jų tradicinėse tvirtovėse - Sevilijoje ir Barselonoje. Pastarojo miesto
taryboje socialistai dominavo nuo pirmųjų savivaldos rinkimų 1979
metais, kurie buvo surengti praėjus ketveriems metams po diktatoriaus
generolo Francisco Franco mirties.
Apie 65 proc. iš 34 mln. balso teisę turinčių piliečių
išreiškė savo valią, rinkdami 8 116 merų, 68,4 tūkst. miestų
tarybų narių ir 824 delegatus į 13 iš 17 pusiau autonominių
regionų parlamentų.
Socialistai buvo sutriuškinti visuose regionuose, kuriuose vyko
vietos parlamentų rinkimai, įskaitant jų buvusią tvirtovę
Kastiliją-La Mančą, tačiau tikriausiai išlaikys savo rankose
Estremadūrą, suformavę kairiojo sparno koaliciją.
Daugybė demonstrantų rinkosi sausakimšose aikštėse nuo
Barselonos iki atostogų rojaus Maljorkos salos, protestuodami prieš
didžiųjų Ispanijos partijų kursą, esą vedantį ekonomikos
žlugimo link.
Šių neramumų židiniu tapusioje plastikine plėvele dengtoje
protestuotojų stovykloje, įrengtoje Madrido centrinėje Saulės
Vartų aikštėje, tūkstančiai žmonių reiškė nepasitenkinimą
sekmadienio vakarą, o aktyvistai tvirtino nesitrauksiantys bent iki
gegužės 29 dienos.
Spontaniškos protesto akcijos, organizuojamos nuo gegužės 15
dienos, naudojant socialinius tinklus „Twitter“ ir „Facebook“, buvo
didžiausios Ispanijoje nuo nekilnojamojo turto burbulo sprogimo 2008
metais, dėl kurio buvo prarasta milijonai darbo vietų.