Pasak politikos ekspertų, nesimato prielaidų, kad prezidento
Aliaksandro Lukašenkos režimas bandytų iš esmės pertvarkyti
šalies ekonomiką - jis renkasi skolinimosi iš Rusijos kelią.
Tačiau Rusija nesielgs kaip labdaros organizacija ir iškels
sąlygas, leisiančias padidinti Baltarusijos ekonomikos kontrolę.
„Daugiausiai įtakos Baltarusijoje vis dėlto turi Rusija. Ji iš
esmės subsidijuoja tą režimą, skolina jiems pinigus. Bet matyt,
ne veltui ir už tai jiems vienaip ar kitaip turės būti atlyginta.
Galbūt bus galutinai perimta tranzitinių dujotiekių ar kitokio
strategiškais svarbaus valstybės turto kontrolė. Rusija sieks
padaryti Baltarusiją dar labiau priklausomą“, - BNS sakė
politologas Gediminas Vitkus.
Jis sakė neįsivaizduojantis, kokių būdų yra A.Lukašenkai
išvengti tapimo Rusijos vasalu.
„Čia yra liepto galas, visiška priklausomybė nuo Rusijos“, -
teigė politologas, paklaustas, ar A.Lukašenka galutinai save
diskreditavo Vakaruose.
G.Vitkaus teigimu, smurtu užgniaužus po praėjusių Baltarusijos
metų prezidento rinkimų kilusias demonstracijas Europos Sąjungai
(ES) neliko nieko kito tik atnaujinti iki tol įšaldytas sankcijas
oficialiajam Minskui.
„Tiesą sakant, ES nelabai ką turi rinktis, nes prieš rinkimus
ji padarė tikrai ryškių ir geranoriškų gestų. Prisiminkime ne
tik Dalios Grybauskaitės, bet ir Lenkijos bei Vokietijos užsienio
reikalų ministrų vizitus ir pasiūlymą suteikti kreditus, jei
rinkimai vyks taip, kaip turėtų vykti, bent jau padorumo ribose.
Kadangi šių sąlygų neįvykdė, kas belieka? Iš tiesų, vienokios
ar kitokios sankcijos“, - kalbėjo G.Vitkus.
Pasak ES ir Rusijos užsienio politikos eksperto, Rusijai taip pat
teks taikstytis su aštriais pareiškimais garsėjančiu A.Lukašenka,
nes Maskva paprasčiausiai nenori rizikuoti keisdama režimą.
„Man atrodo, kad Rusija nelabai turi iš ko pasirinkti šiuo
atveju. Tai jai irgi tenka iškęsti kai kuriuos išsišokimus. Bet
A.Lukašenkos pavadys tikrai trumpėja. Tačiau Rusija mėgsta žaisti
nerizikuodama pralošti, todėl valdžios pokyčių Baltarusijoje
jai nereikia“, - sakė TSPMI dėstytojas.
Kartu jis priminė, kad Baltarusija ir Rusija pagal 1997 metų
susitarimą jau dabar sudaro sąjunginę valstybę.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
direktorius Ramūnas Vilpišauskas komentuodamas pirmadienį
paskelbtą Baltarusijos rublio devalvaciją BNS sakė, jog trumpuoju
laikotarpiu ji gali padidinti eksportuojamų baltarusiškų
konkurencingumą užsienio rinkose, tačiau skaudžiai atsilieps
Baltarusijos gyventojų santaupoms.
„Paprastai tariant, piliečių santaupos, lyginant su užsienio
valiutomis, nuvertėja. Iš dalies dėl to pastarosiomis savaitėmis
nemažai baltarusių vyko ir į Lietuvą mėgindami išleisti turimą
nacionalinę valiutą, nes tikriausiai buvo laukiama, kad kažkas
panašaus įvyks“, - sakė TSPMI direktorius.
„Šita priemonė jau kurį laiką buvo siūloma išorės
ekspertų. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau anksčiau buvo
siūlęs Baltarusijai devalvuoti nacionalinę valiutą, nes tai buvo
laikoma bene vieninteliu įmanomu scenarijumi, kaip išeiti iš
situacijos, kai šalis tapo nekonkurencinga, jos išlaidos neatitiko
galimybių. Tos išlaidos prieš praėjusių metų rinkimus dar buvo
padidintos“, - kalbėjo R.Vilpišauskas.
Ekspertas pabrėžė, kad devalvavimas yra laikinas, aplinkybėms
verčiant priimtas sprendimas, kurį galima palyginti su simptomų
švelninimu, o ne ligos gydymu.
„Žiūrint į ilgesnę perspektyvą, devalvacija nėra
išsigelbėjimas ir ilgalaikis ekonominių problemų sprendimas.
Būtent todėl tokios organizacijos kaip TVF kartu su šiuo veiksmu
siūlo imtis struktūrinių reformų, biudžeto išlaidų peržiūros,
privatizacijos programos ir kitų priemonių, kurios sudarytų
sąlygas Baltarusijos ekonomikai pradėti veikti efektyviau, nes
daugelyje sričių ir privati nuosavybė yra menka, ir sąlygos
konkurencijai yra smarkiai apribotos“, - teigė jis.
Tačiau TSPMI vadovo nuomone, prielaidų, kad tokie pasiūlymai
bus įgyvendinti nėra daug.
Jis atkreipė dėmesį, kad iki šiol gyventojų grupėms,
susijusioms su valstybiniu sektoriumi, subsidijomis ir valstybiniais
užsakymais, gyvenimo sąlygos Baltarusijoje buvo neblogos ir
stabilios, nes nereikėjo jaudintis dėl konkurencijos.
„Gyvenant tokioje mišrioje ekonominėje sistemoje, kur šiek tiek
veikia rinka, bet daug kas priklauso nuo centrinių planuotojų
sprendimų, įskaitant ir konkurentų įėjimą į rinką, išteklių
pasiskirstymas yra nulemtas ne tiek efektyvumo, kiek politinių
sprendimų. Tiems, kam politiniai sprendimai palankūs, sąlygos yra
gana geros, bet tokių tikriausiai yra mažuma, ir ilgainiui yra vis
mažiau, o daugiau gyventojų jaučia tokio ekonominio gyvenimo
neigiamas pasekmes“, - svarstė R.Vilpišauskas.
TSPMi vadovas pabrėžė, kad pastarųjų dienų įvykiai atitinka
prognozes, jog Baltarusijos režimas suks ne ekonomikos modernizavimo
keliu, o skolinsis iš Rusijos prarasdamas dalį ekonominės
nepriklausomybės ir įsipareigodamas politiškai.
„Aš konkrečiai nenorėčiau vardinti, bet manau, kad daug kas
gali nuspėti, jog tai gali būti susiję su posovietinio regiono
aktualijomis ir tais klausimais, kuriais Rusijai reikia sąjungininkų
tarptautinėje arenoje. Bet daugiausiai dėmesio turbūt bus skiriama
ekonominiams susitarimams. (...) Po to, kai šie įvykiai bus įvykę,
bus galima kalbėti apie dar didesnę Baltarusijos integraciją į
Rytų erdvę“, - sakė politologas.
„Skirtingai nei Vakarų valstybėms, Rytų kaimynei egzistuojantis
režimas tikriausiai atrodo tinkamas ir šiuo atveju kalba eina ne
apie režimo reformą, o apie išteklių perdavimą mainais už
finansinę paramą“, - kalbėjo jis.
Vis dėlto, R.Vilpišausko nuomone, 2011 metais vykę TVF ir
Baltarusijos pareigūnų susitikimai rodo, jog fondas galėjo šiai
šaliai suteikti paramą, jei būtų matęs rimtą nusiteikimas imtis
sisteminių pertvarkų.
„Manau, kad toks scenarijus galėjo būti įmanomas, bet jis
būtų susijęs ir su tam tikrais sisteminiais režimo pokyčiais. O
kadangi tai nevyksta, tai rodo, kad Baltarusijos vadovai tų pokyčių
nepageidauja“, - teigė TSPMI direktorius.
G.Vitkus abejojo, ar net ir šiomis sąlygomis Baltarusijoje
galimi masiniai protestai prieš režimą.
„Niekada negali žinoti, bet kol kas visi bandymai buvo sėkmingai
užgniaužti. Prievartinis aparatas aiškiai rėmė režimą, kuris,
matyt, garantavo jam geras sąlygas. Kol kas nėra pagrindo manyti,
kad bus masinio pobūdžio protestai ir nematau prielaidų tam“, -
teigė jis.
Politologas taip skeptiškai vertino Lietuvos galimybes daryti
poveikį procesams Baltarusijoje, nes jų „pakeisti negalime ne tik
mes, bet ir didesnės valstybės“.
R.Vilpišauskas pažymėjo, kad situacija Baltarusijoje didina
neapibrėžtumą ir kelia verslo riziką. Šioje šalyje nemažai yra
investavę ir Lietuvos verslininkai.
„Spėčiau, kad bent jau stambesni Lietuvos investuotojai ar
verslininkai, kurie palaiko ryšius su Baltarusijos kompanijomis,
turėjo būti apsidraudę nuo tokios rizikos ar bent jau numatę
priemones, kaip mėgintų sumažinti (neigiamas pasekmes)“, - teigė
jis.