Istorinis Latvijos prezidento sprendimas užminė mįslių

V.Zatlero žingsnis - istorinis. Dar niekada nepriklausomos Latvijos istorijoje šalies prezidentas nebuvo pasinaudojęs konstitucine teise pradėti Saeimos paleidimo procedūrą.

Tiesa, tai, ar parlamentas skirstysis, dar bus nuspręsta per referendumą, kuris turėtų būti surengtas birželio pabaigoje arba liepą.

Tačiau analitikai V.Zatlero sprendimą jau vadina ne tik šachu, bet ir matu parlamentui. Saeima pasitiki vos 10 proc. Latvijos gyventojų, todėl būsimo referendumo rezultatai, galima sakyti, aiškūs.

Tuo tarpu pati Latvija skendi spėlionėse. Ar įvyks prezidento rinkimai, kurie numatyti ketvirtadienį? Kokie V.Zatlero tikslai? Kas laimėtų pirmalaikius Saeimos rinkimus?

Paties V.Zatlero paaiškinimas paprastas. Jis esą nebegali kentėti matytamas, kaip parlamentarai pataikauja oligarchams.

Pasak prezidento, paskutinis lašas, perpildęs jo kantrybės taurę, buvo Saeimos sprendimas neatšaukti imuniteto opozicijos atstovui Ainarui Šleserui - vienam turtingiausių Latvijos žmonių.

Latvijos kovos su korupcija biuras siekia ištirti, ar A.Šleseras, kuris yra centro dešinės susivienijimo „Už geresnę Latviją“ lyderis, nėra įsivėlęs į neva nešvarius jam priklausančios bendrovės sandėrius.

Susidomėta ir kitais dviem prieštaringai vertinamais šalies politikais - naftos verslo magnatu laikomu Venstpilio meru Aivaru Lembergu ir buvusiu premjeru Andriu Škėle.

Slaptų dokumentų A.Lembergo ir A.Škėlės įmonėse jau ieškota. Tačiau atlikti kratos būtent A.Šlesero namuose Saeima balsavimu neleido - neva reikia daugiau galimos jo kaltės įrodymų.

„Saeima parodė nepagarbą ir nepasitikėjimą teisminės valdžios kompetencija. Balsavimas tapo tarsi sirena, įspėjančia apie rimtą konfliktą tarp įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžios“, - taip į balsavimo rezultatus sureagavo V.Zatleras.

Ir netrukus paskelbė pagal Konstituciją siūlantis paleisti šalies parlamentą.

„Priėmiau sprendimą veikti radikaliai. Aiškiai suvokiu, kad savo sprendimu galiu perbraukti galimybę būti perrinktas prezidentu. Bet aš daviau prezidento priesaiką skirti savo pastangas Latvijai. Mano pareiga - veikti ne savo, o valstybės labui“, - emocingai aiškino V.Zatleras.

Apžvalgininkų teigimu, iš V.Zatlero kalbos aiškėja, kad jis labiau nusitaikęs ne į A.Šleserą, o į A.Lembergą.

Šis verslininkas jau ilgus metus šeimininkauja Ventspilio oro uoste ir, kaip teigiama, diriguoja į valdančiąją koaliciją įeinančios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sprendimams.

Būtent šios partijos atstovai Saeimoje ketvirtadienį susilaikė nuo pritarimo kratai A.Šleserio namuose. Jie taip pat tapo kliūtimi patvirtinti vieną puikios reputacijos teisėją ir generalinį prokurorą.

„Šiuo sprendimu noriu suteikti galimybę visiems žmonėms vieną kartą padėti tašką tam, kad atskiri regionai mūsų šalyje turi išskirtines teises“, - akivaizdžiai A.Lembergui skirtą kritiką žėrė V.Zatleras.

A.Lembergas ir A.Šleseris prezidento kalbos nekomentavo, tuo tarpu A.Škėlė vakar pareiškė: „V.Zatlero pasisakyme buvo daug keisto patoso“.

V.Zatlero sprendimas daug kam Latvijoje buvo netikėtas, nors kalbų, kad jis siūlys paleisti Saeimą, esą pasigirdo iškart po ketvirtadienio balsavimo.

Šeštadienio kalba tapo staigmena vien dėl to, kad jau ketvirtadienį Saeimoje planuojami nauji prezidento rinkimai. Tad jei V.Zatleras dar tikėjosi būti perrinktas, dabar jis pats nubraukė bet kokius šansus.

Mat naująjį prezidentą rinks šios kadencijos parlamentas. Net jei Saeima po referendumo bus paleista, jos įgaliojimai nutrūks maždaug spalį - po tikėtinų pirmalaikių rinkimų.

O dabartiniai Saeimos nariai kažin ar norės perrinkti V.Zatlerą, kuris iš esmės pareiškė jais nepasitikintis.

Be to, tiek Latvijos politikams, tiek politologams kilo klausimų, ar šalies prezidento žingsnis - savalaikis. Esą šalis dar tik pradėjo kapanotis iš gilios ekonominės krizės - kam reikia dar ir politinės suirutės?

„Tai, kas įvyko, rodo, kad Latvija neveiksni. Mes praradome veiksnumą ir visi tai supranta tarptautiniu mastu“, - įspėjo buvęs prezidentas Guntis Ulmanis.

Saeimos pirmininkė Solvita Abuoltinia pareiškė, kad šalies ekonominis stabilumas netvirtas ir taip pat suabejojo, „ar šis emocionaliai žengtas žingsnis bus naudingas visuomenei“.

Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Valionis kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ pastebėjo: „Šalyje matyti nedrąsaus atsigavimo požymiai. Po tokio V.Zatlero žingsnio belieka palinkėti Latvijai sėkmės susidoroti su naujais iššūkiais“.

Latvijoje neabejojama, kad būsimo referendumo rezultatai jau aiškūs - Saeima šalyje labai nepasitikima.

Tad jau prasidėo svarstymai, kokia galėtų būti pirmalaikių parlamento rinkimų rezultatai.

„Gynybos ministras Artis Pabrikas mano, kad po naujų rinkimų gali sustiprėti Rusijos įtaka“, - „Lietuvos rytui“ sakė A.Valionis.

Viena didžiausių partijų Saeimoje yra opozicinis „Santarvės centras“ (SC). Manoma, kad būtent ši politinė jėga, kurią daugiausia remia rusakalbiai rinkėjai, gali išpešti naudos iš naujo balsavimo.

„Kita vertus, Rygoje daug kas mano, kad dabartinė valdančioji koalicija gali ir išlikti. Juk nuo praėjusių rinkimų praėjo vos 7 mėnesiai - ar taip greitai galėjo pasikeisti visuomenės politinės pažiūros?“ - klausė A.Valionis.