Apie Aleksejų Navalną jau kurį laiką kalba visa Maskva. Jo pavardę imta nuolat minėti apie Rusiją rašančiuose didžiausiuose pasaulio dienraščiuose. Tiesa, apie jį dar mažai žino Rusijos provincija.
Jis turi dvi galimybes – tapti sąžinės kaliniu arba populiariausiu šalies politiku.
Rusijos Federacijos tyrimo komitetas grasina A.Navalnui penkerių metų kalėjimo bausme. O Kremliaus nemalonę taip pat užsitraukęs ir neseniai ne savo noru aukštųjų parlamento rūmų – Federacijos Tarybos – vadovo postą palikęs Sergejus Mironovas siūlo priimti specialųjį įstatymą A.Navalnui ginti.
Žinomiausias Rusijos kalinys, dabar jau valdžios sužlugdytos naftos milžinės „Jukos” įkūrėjas Michailas Chodorkovskis pataria A.Navalnui dėl asmeninio saugumo laikinai išvykti iš Rusijos. O žurnalistai klausia, kada jis ketina iškelti savo kandidatūrą į Rusijos prezidentus.
Idealistas ar realistas?
Tad kas gi jis – naujoji Rusijos garsenybė A.Navalnas? Ir kodėl būtent šis kovotojas su Rusijos režimu tapo rakštimi valdžiai ir sugebėjo patraukti visų dėmesį?
Apie save A.Navalnas sako: „Gal tai skamba juokingai ir naiviai, bet aš tikiu gėrio pergale prieš blogį.”
Tai pagrindinė priežastis, kodėl Aleksejus neketina niekur išvažiuoti.
Į klausimą apie ambicijas jis atsako: „Nematau būtinybės balotiruotis į prezidentus.” Tačiau kartu pranašauja audringą politinę Rusijos ateitį: „Režimas pasikeis dėl plačių visuomenės sluoksnių spaudimo valdžiai.”
A.Navalnas nenurodo terminų, bet nori sutrumpinti laukimą: „Mano idėjos esmė ta, jog nežinome, kada ateis tas momentas, bet jį galime visomis jėgomis priartinti. Ir nereikia su valdžia leistis į kokius nors žaidimus. Tai apgavikai ir vagys. Su jais reikia kovoti, sudaryti jiems problemų, kelti stresą, į šį judėjimą įtraukti vis daugiau žmonių. Kuo aktyviau dirbsime šia kryptimi, tuo greičiau ateis tas momentas, kai viskas pasikeis.”
Išgarsino skandalinga medžiaga
Birželį Aleksejui sukaks 35-eri. Tuomet jis įgis konstitucinę teisę būti renkamas Rusijos prezidentu. Jis turi gražuolę žmoną Julią ir du nuostabius vaikus – Zacharą ir Dašą.
A.Navalnas – sėkmės sulaukęs teisininkas ir populiariausias Živoj žurnal tinklaraštininkas.
Anksčiau jis buvo aktyvus opozicinės partijos „Jabloko” narys, bet buvo pašalintas: nesutapo jo ir partijos vadovybės pažiūros.
A.Navalnas kūrė ir Nacionalinį rusų išsivaduojamąjį judėjimą (NAROD). Jis dalyvavo rusų nacionalistų maršuose – dėl to jam buvo priklijuota nacionalpatrioto etiketė.
Vienus metus visuomeniniais pagrindais dirbo Kirovo srities gubernatoriaus patarėju – sėmėsi rusiško valstybės valdymo teorijos ir praktikos žinių. Pusę metų studijavęs Yale’io (JAV) universitete suprato, kaip veikia amerikietiška ir tarptautinė politika.
Bet praėjusiais metais A.Navalnas tapo naujosios kartos opozicionieriumi – nepartiniu ir neturinčiu programos. Bet labai kandžiu.
Viskas prasidėjo, kai jis Živoj žurnal paviešino įslaptintą rusų vamzdynų monopolininko „Transneft” patikrinimo medžiagą.
Ši bendrovė ką tik įrengė magistralinį naftotiekį Rytų Sibiras–Ramusis vandenynas ir jos vadovai ant savo švarkų jau regėjo kabinamus ordinus. Bet dokumentai, kuriuos A.Navalnas paskelbė internete, bylojo apie didžiulį biudžeto pinigų švaistymą ir pasisavinimą – ne mažiau nei 4 mlrd. JAV dolerių (beveik 10 mlrd. litų).
A.Navalno komentarai Živoj žurnal buvo trumpi ir suprantami: „Pažiūrėkite į savo piniginę! Gal ir nepastebėjote, bet iš jos dingo apie 1100 rublių (maždaug 95 litai).
Ne tiek jau daug kiekvienam mūsų, bet tokia suma pavogta iš kiekvieno pilnamečio Rusijos gyventojo!”
Šią galingą bombą – dokumentus su A.Navalno komentarais skaitė, žinoma, ne visa šalis. Bet labiausiai pažengusi visuomenės dalis – tie, kurie naudojasi kompiuteriais ir internetu, apie A.Navalną sužinojo akimirksniu. O jo populiarumas ėmė kilti kaip ant mielių.
Visuomenė – prieš korupciją
Praėjusį gruodį A.Navalnas sukūrė jau ne asmeninį, o visai liaudžiai skirtą projektą RosPil (rusišku žodžiu „raspilivanije” dažniausiai apibūdinama korupcinis turtų dalijimasis tarp valdžios. – A.P.). Tai antikorupcinis tinklalapis kovoti su piktnaudžiavimu valstybinių pirkimų srityje.
Apie šio piktnaudžiavimo mastą Rusijoje tarsi kalba visi. Net Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė: „Šioje srityje korupcijos apimtis didžiulė, tiesiog milžiniška ir, priešingai nei kitomis aplinkybėmis, faktiškai neskaičiuojama.”
Todėl A.Navalnas nusprendė ne tik apskaičiuoti, bet ir padaryti sukurdamas visuotinį viešąjį projektą. Jis paragino rusus analizuoti skelbiamų valstybinių pirkimų konkursų medžiagą, atskleisti ten esamas korupcijos apraiškas ir apie jas pranešti RosPil.
Profesionalūs tinklalapio ekspertai analizuoja kiekvieną į jį patenkantį signalą, o teisininkai dėl kiekvieno fakto rašo skundus kontroliuojančioms institucijoms. Jų tikslas – atšaukti pirkimus ir nubausti tokių „konkursų” rengėjus.
Rezultatas pranoko visus lūkesčius – aiškiai korupcinių valstybinių pirkimų duomenys tarsi cunamis užliejo RosPil.
A.Navalno teigimu, gegužės pradžioje, praėjus vos šiek tiek daugiau negu keturiems mėnesiams, jo savanoriški padėjėjai aptiko įvairiausių 1,6 mlrd. rublių (daugiau kaip 138 mln. litų) vertų machinacijų.
Konkursai 337 mln. rublių (daugiau kaip 29 mln. litų) sumai jau sustabdyti. Vadinasi, jų rengėjai jau neteko mažiausiai kelių milijonų, turėjusių nubyrėti jiems į kišenę.
Nori sugriauti sistemą
„Internete daug tinklalapių, kurių specializacija – kompromituojama medžiaga, bet A.Navalnas profesionaliai kandžioja galingiausius Rusijos valstybinio kapitalizmo flagmanus.
Jis realiai įstengia pakenkti stambių žuvų reputacijai ir, turėdamas politinės patirties, sumaniai kuria su korupcija kovojančio Robino Hudo paveikslą. Ir net gali tapti už M.Chodorkovskį kietesne figūra”, – taip A.Navalną vertina Rusijos politikė Irina Hakamada.
Žinoma, kyla klausimas: kam pačiam A.Navalnui to reikia?
„Būtų kvaila sakyti, kad noriu čia truputėlį patyrinėti, nutverti už rankos keletą korumpuotų asmenų, o politika manęs nedomina. Juk jei rimtai kovoji su korupcija Rusijoje, negali nesuprasti, jog jos neįmanoma nugalėti be rimtų politinių pokyčių, jos neįmanoma įveikti neturint valdžios”, – aiškina A.Navalnas.
Jis pasirengęs valandų valandas pasakoti apie tai, jog korupcijos vėžys apniko visą Rusijos valstybės aparatą.
„Juk visa V.Putino sistema pagrįsta korupcija, tai jos pagrindas! Visiems be išimties valdininkams paskata – pinigai arba savo įgaliojimų išplėtimas, kad būtų uždirbta daugiau pinigų.
Mūsų valstybėje gyvuoja aukštų valdininkų piniginio skatinimo sistema, pagal kurią kas mėnesį pinigėlių grynaisiais jie gauna viename valstybinių bankų.
Ministro lygio asmeniui atseikėjama mažiausiai 70 tūkstačių dolerių – šie pinigai niekur nefiksuojami. Šią sistemą sukūrė šalies vadovybė”, – tvirtina A.Navalnas.
Būtent šią sistemą A.Navalnas nori sugriauti.
Kaip jis pats sako, jo politinės ambicijos „visada buvo paslėptos kažkur širdies gilumoje, o dabar išlindo į paviršių”.
Politinė kova – neperspektyvi
Bet, paties Aleksejaus nuomone, tradicinis kelias į valdžią Rusijoje dabar neįmanomas.
„Jei dabar vyktų rinkimai, dalyvaučiau rinkimų kampanijoje. Bet rinkimų Rusijoje nėra.
Dalyvauti juose sukūrus savo partiją? Puikiai suprantu, kad bet kokiai partijai įsiregistruoti Teisingumo ministerijoje ar bent mėginti įsiregistruoti kainuoja mažiausiai 2 mln. JAV dolerių (beveik 5 mln. litų) per metus. Aš tokių pinigų neturiu”, – racionaliai svarsto A.Navalnas.
„Nematau ir būtinybės balotiruotis į prezidentus, nes nerealu surinkti 2 milijonus parašų, kad būtum įregistruotas kaip kandidatas.
Nerealu išlikti kandidatu po patikrinimo, ar parašai tikri, ar suklastoti. Nerealu gauti teisę normaliai agitacijai. Nerealu gauti legalių pinigų ir juos panaudoti savo agitacijai.
Ir svarbiausia: nerealu, kad oficialūs rinkimų rezultatai atspindėtų tikrąjį skaičių balsų, kuriuos gausi. Tad kokia prasmė man dalyvauti ten, kur viskas nuo pradžių iki galo nerealu?”
Sugebėjo suburti žmones
Kas gi tuomet realu?
A.Navalnas mano, kad valdžia Rusijoje pasikeis ne dėl rinkimų.
„Bus kažin kokia korumpuotos viršūnėlės ir plačiųjų liaudies masių priešprieša”, – įsitikinęs A.Navalnas.
Todėl dabartinė jo veikla skirta tam, kad pavyktų sukelti bangą iš apačios.
„Mano veikla – realaus liaudies fronto kūrimas. Nemėginu įvilkti to į tradicinės partijos apdarą”, – teigia A.Navalnas.
Dabartinis jo metodas – neabejingus rusus pritraukti į kovą su korumpuota biurokratija. Savanoryste pagrįstas A.Navalno projektas jau subūrė daugelį tūkstančių be atlygio triūsiančių padėjėjų. Ir jų nuolat daugėja.
Tik RosPil dirbantys teisininkai gauna atlyginimą – pinigai šiems tikslams renkami internete iš savanorių aukotojų. Ir jau po pirmojo skelbimo, kad renkami pinigai, į RosPil sąskaitą per kelias savaites įplaukė daugiau nei 6 milijonai rublių (daugiau kaip pusė milijono litų).
Apskritai, įvairių ekspertų vertinimu, jau dabar A.Navalnas subūrė mažiausiai 300–400 tūkstančių šalininkų. Ir tai padaryta be jokio organizacinio partinio vilkinimo mažiau nei per pusę metų.
Ar pavyks apginti Robiną Hudą?
Bet dabar A.Navalnui prieš akis sušmėžavo kalėjimo šmėkla. Rusijos Federacijos tyrimo komitetas pareiškė iškėlęs jam baudžiamąją bylą „dėl padarytos turtinės žalos, apgavystės būdu ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu”. Už tai gresia iki 5 metų kalėjimo.
Neva prieš dvejus metus A.Navalnas „įtikino” Kirovo srities valstybinės įmonės direktorių pasirašyti nenaudingą kontraktą, kurio nuostoliai siekė 1 mln. rublių (daugiau kaip 86 tūkstančiai litų).
Srities vadovas, Kirovo gubernatorius Nikita Belychas tyrėjų pretenzijas buvusiam savo neetatiniam patarėjui pavadino „aiškiai nepagrįstomis”.
Kirovo srities jaunimo visuomeniniai rūmai nedelsdami pasiūlė A.Navalnui balotiruotis į deputatus – kad gautų ir neliečiamybę. Jis atsisakė.
Daugelyje rusų interneto tinklaraščių jo likimas dabar tapo viena karščiausių temų. Svarstomi įvairūs būdai ginti A.Navalną, kurį jau visiškai rimtai pradedama vadinti liaudies prezidentu.
Persekiojimas nesibaigia
A.Navalną iš šalies dėl asmeninio saugumo laikinai išvykti raginantis M.Chodorkovskis gali remtis karčia savo patirtimi – nepaisant su prezidentu Dmitrijumi Medvedevu sietų vilčių, valdžia vis dar nelinkusi atsisakyti jo persekiojimo.
Tiesa, išnagrinėjęs kasacinį skundą dėl antrojo nuosprendžio buvusiam „Jukos” vadovui ir jo verslo partneriui Platonui Lebedevui Maskvos miesto teismas jiems skirtą bausmę antradienį sušvelnino vienais metais.
Generalinė prokuratūra tvirtino, kad nuosprendis teisingas ir pagrįstas, ir prašė M.Chodorkovskiui ir P.Lebedevui palikti 14 metų nelaisvės bausmę. Savo ruožtu teisiamieji primygtinai reikalavo visiškai atšaukti kaltinamąjį nuosprendį ir nutraukti baudžiamąją bylą nesant nusikaltimo sudėties.
Pernai gruodį buvusį „Jukos” vadovą M.Chodorkovskį ir buvusį „Menatep” vadovą P.Lebedevą teismas nuteisė 14 metų kalėti pagal kaltinimą visos naftos, kurią išgavo „Jukos” nuo 1998 iki 2003 metų, pagrobimu.
Pirmasis nuosprendis jiems buvo paskelbtas 2005 metų gegužę. Tada jie gavo devynerius metus kolonijos, bet tų pačių metų rugsėjį Maskvos miesto teismas nutraukė bylą dėl kai kurių kaltinimo epizodų ir sutrumpino nelaisvės laiką iki aštuonerių metų.
Tarptautinė teisių gynimo organizacija „Amnesty International” šią savaitę M.Chodorkovskį ir P.Lebedevą pripažino sąžinės kaliniais.