2009 metų birželio 1-ąją „Air France“ lėktuvo Airbus A330 skrydis iš Rio
de Žaneiro į Paryžių iš pradžių atrodė įprastas. Orlaivis skrido
maždaug 9 tūkst. metrų aukštyje virš Atlanto vandenyno, buvo praskridęs
nedidelės audros teritoriją.
Tuomet 11 tūkst. skrydžio valandų patirtį turėjęs kapitonas Marcas
Dubois paliko pilotų kabiną ir nuėjo trumpam pailsėti. Būtent kai jis
ilsėjosi, orlaivyje prasidėjo nesklandumai sukėlę lėktuvo katastrofą.
Per ją žuvo 228 žmonės.
Pilotai padarė klaidą?
Prancūzijos ekspertai, išanalizavę neseniai atrastus orlaivio juodosios
dėžės duomenis, teigia, kad nelaimė Airbus A330 ištiko tuomet, kai
jis pateko į didžiulę audrą su perkūnija.
Prieš tai, vos 2900 valandų per karjerą skraidęs jaunesnysis pilotas
buvo įspėjęs įgulą ruoštis „nedidelei turbulencijai“.
Pirminė analizė rodo, kad katastrofą lėmė dviejų jaunesniųjų M.Dubois
kolegų, buvusių kabinoje, klaida. Pilotai esą elgėsi priešingai nei
turėjo pagal įprastines procedūras. Reaguodami į įspėjimą, kad lėktuvas
gali netekti greičio, pilotai pakėlė, o ne nuleido lėktuvo nosį.
Orlaivis pakilo į daugiau nei 11 tūkst. metrų aukštį ir tuomet ėmė
smarkiai siūbuoti iš kairės į dešinę. Lėktuvą suvaldyti bandė
jauniausias iš trijų jo pilotų, kol galiausiai likus minutei iki
katastrofos jis perdavė orlaivio kontrolę aukštesnio rango pilotui.
Įtarimą kelia ir prietaisai
Analizės duomenys parodė, kad pilotas bandė skristi virš audros, tačiau
vietoj to lėktuvas, svyruodamas iš kairės į dešinę, nėrė vandenyno link.
Orlaivio nosis tuo metu vis dar buvo pakilusi maždaug 15 laipsnių kampu.
„Air France“ lėktuvas į vandenyną krito krito tris su puse minutės. Jų
metu lėktuvo įgula niekaip negalėjo nustatyti lėktuvo greičio. Tai dar
kartą sustiprino anksčiau skambėjusius spėjimus, kad orlaivio greičio
jutikliai buvo apledėję.
Tačiau kol kas labiausiai ekspertams ramybės neduoda klausimas, kodėl
pilotai pakėlė lėktuvo nosį, o ne ją nuleido?
Manoma, kad dėl to gali būti kaltas sugedęs orlaivio horizontalusis
stabilizatorius, kitaip vadinamas aukščio vairu. Šis prietaisas
incidento metu pajudėjo kone maksimaliai - nuo trijų iki 13 laipsnių.
Dėl to, lėktuvas galėjo kilstelėti stačiai.
Kapitonas į kėdę neatsisėdo
Pokalbių įrašai rodo, kad M.Dubois lėktuvo paskutinėmis akimirkomis
prieš katastrofą nekontroliavo,
Pilotams bandant susidoroti su nesklandumais M.Dubois grįžo į pilotų
kabiną tik po kelių bandymų jį prisikviesti. Tačiau prie vairalazdės
atsisėsti jis jau nebespėjo, o orlaivis smigo žemyn.
Tiesa, juodąją dėžę tiriantys Prancūzijos civilinės aviacijos saugumo
tyrimų ir analizės biuro BEA atstovai teigia, kad kalbėti apie tikrąsias
lėktuvo katastrofos priežastis dar per anksti. Nuodugnesnės ataskaitos
laukiama šią vasarą.
„Kol kas tai tik pastabos, o ne įvykių supratimas“, - pabrėžė BEA
direktorius Jeanas Paulas Troadecas.