Aistros dėl karinėje bazėje Senuosiuose Keikutuose neva veikusio kalėjimo vėl įsiplieskė praėjus vos kelioms dienoms po JAV prezidento Baracko Obamos vizito Varšuvoje.
Įtakingiausias šalies dienraštis „Gazeta Wyborcza” apkaltino Lenkijos vadovus specialiai vilkinant tyrimą dėl slapto kalėjimo, tikintis nagrinėjimą užtęsti tol, kol baigsis tokioms byloms galiojantis senaties terminas.
Dienraščio teigimu, tokie valdžios veiksmai kompromituoja šalį prieš perimant pirmininkavimą Europos Sąjungai.
Helsinkio žmogaus teisių komisija taip pat paragino Lenkijos vyriausybę nebeapgaudinėti visuomenės ir pasakyti tiesą apie teroristų kalinimą.
Byla teismo nebepasieks?
Skandalas Varšuvoje iš tikrųjų kilo todėl, kad Varšuvos apeliacinis prokuroras Dariuszas Korneliukas staiga atleido iš pareigų du pavaldinius, kurie tyrė bylą dėl galimo teroristų kalinimo.
Prokurorai Robertas Majewskis ir Jerzy Mierzejewskis buvo nušalinti tuo metu, kai ruošėsi savo išvadas perduoti teismui. Minėti prokurorai ketino siūlyti nubausti ekspremjerą Leszeką Millerį ir eksprezidentą Aleksandrą Kwasniewskį už tai, kad pažeisdami konstituciją leido amerikiečiams įkurti kalėjimą Lenkijos teritorijoje.
Atleistieji prokurorai atsisakė kalbėti su žiniasklaida, nes yra davę įžadus neviešinti slapto tyrimo duomenų. Bet jie perdavė spaudai ekspertų išvadas.
Paaiškėjo, kad prokurorai teisės ekspertams buvo pateikę dešimt klausimų ir atleidimo išvakarėse gavo atsakymą, jog tiek kalėjimo įkūrimas, tiek amerikiečių taikyti tardymo metodai buvo neteisėti.
Tyrimą atliko ir ES
Lenkijos europarlamentaras Jozefas Pinioras dalyvavo Europos Sąjungos komisijos, 2005 metais tyrusios slaptų kalėjimų įkūrimą, veikloje. Jis įsitikinęs, kad Lenkijoje toks kalėjimas tikrai buvo.
Svariausiu įrodymu laikomas faktas, kad 2002 metais Šymanų kariniame aerodrome, esančiame netoli Senųjų Keikutų, leidosi du, o 2003 metais – keturi amerikiečių karo lėktuvai. Jų atskraidintų ir išskraidintų žmonių skaičius nesutapo.
Įtarimus sustiprino ir tai, kad Lenkijos vadovai ir kariškiai ne tik nebendravo su atvykusia tyrimo komisija, bet ir jai visokeriopai trukdė. Dėl to Lenkija net buvo sulaukusi ES pasmerkimo.
J.Pinioras spėja, kad tuomečiai šalies vadovai sutiko įvykdyti amerikiečių prašymą, kai pastarieji pasiūlė kalėjimus paskelbti teritorija, kurioje negalioja Lenkijos įstatymai.
Esą taip niekuo negalės būti kaltinama ir Lenkija.
Tačiau Helsinkio žmogaus teisių organizacija spėja, kad Lenkijos vadovai žinojo, jog įtariamieji šiuose kalėjimuose bus kankinami. Mat sutartyje su CŽV esą buvo skyrius apie tai, kaip elgtis įtariamajam kalėjime mirus.
D.Tuskas pakeitė nuomonę?
J.Pinioras prisimena, kad kilus tarptautiniam skandalui Lenkijos vadovai bene kategoriškiausiai neigė kaltinimus dėl teroristų kalinimo. Kaltinimus neigė ir neigia ne tik kairiųjų premjeras L.Milleris, bet ir vėliau šalį valdęs dešinysis Jaroslawas Kaczynskis, taip pat blokavęs tyrimą.
Tyrimas esą pajudėjo premjeru tapus Donaldui Tuskui, bet netikėtas bylai vadovavusių prokurorų nušalinimas gali liudyti ir dabartinio vyriausybės vadovo nuomonės pasikeitimą.
J.Pinioras netgi spėja, kad Lenkijos ir JAV vadovai susitarė vilkinti tyrimą tol, kol sueis tokiems nusikaltimams galiojantis senaties terminas.
Lenkijoje kalintas Kh.Sh.Mohammedas?
JAV Kongreso komisija jau yra nustačiusi, kad netrukus po to, kai teroristų valdomi lėktuvai 2001 metų rugsėjo 11-ąją atakavo Niujorką ir Vašingtoną, prezidentas Georgas W.Bushas davė nurodymą kurti slaptus tardymo kalėjimus.
Kadangi JAV konstitucija draudžia kalėjimuose taikyti kankinimo priemones, CŽV sugalvojo juos įkurti tarptautiniuose vandenyse plaukiojančiuose karo laivuose bei užsienio šalyse. Nustatyta, kad tokie kalėjimai veikė mažiausiai 14 šalių.
2007 metais minėtoji JAV Kongreso komisija nustatė, kad į žiniasklaidą prasiskverbus žiniai apie slaptus kalėjimus CŽV agentai sunaikino visus tardymų vvaizdo įrašus.
Tiek JAV, tiek Lenkijos valdžia įslaptino dokumentus, susijusius su teroristų kalinimu. Tačiau informacija apie kalėjimus Lenkijoje vis tiek iškilo į viešumą, kai informaciją JAV žiniasklaidai perdavė kažkas iš CŽV. Spėjama, kad nutekinimas susijęs su vidaus konfliktais CŽV arba politine kova JAV Kongrese.
Tiesioginiu rugsėjo 11-osios teroro aktų organizatoriumi laikomas Khalidas Sheikhas Mohammedas teigia, kad iš lėktuvo į kalėjimą vežamas matė baltą sniegą, vienutėje šildė radiatorius, o ant mineralinio vandens butelio pastebėjo interneto adresą, besibaigiantį raidėmis „pl”. Šiomis raidėmis pasaulyje žymimi Lenkijos adresai.
JAV tyrėjai taip pat nustatė, kad minėtas įtariamasis buvo Pakistane pagautas 2003 metų vasario pabaigoje. O kovo pradžioje Šymanų kariniame aerodrome nusileido CŽV nusamdytas privačios firmos lėktuvas.