Jis taip pat atmetė teigimus, kad kratos buvo susijusios su
šalies prezidento rinkimais.
„Mano nuomone, nėra pagrindo manyti, kad čia buvo kokių nors
politinių poteksčių, nes daryti šių kratų gegužės 25 dieną
nebuvo planuojama. Sankcijos šiems veiksmams buvo gautos tik
gegužės 24 dieną, ir reikėjo laiko joms pasirengti“, - sakė jis.
Erikas Kalnmejeris pridūrė, kad KKB negalėjo numatyti, ar
patvirtins šias sankcijas teisėjas, nes yra gana daug atvejų, kai
prašymai buvo atmesti.
„Be teisėjo sprendimo atlikti tokius veiksmus neįmanoma.
Gegužės 24 dieną buvo gauti šie leidimai ir tuo pačiu laiku -
laikraščio NRA žurnalistų, pageidavusių sužinoti, ar rengiamos
didelės šių kratų operacijos, klausimai. Buvo aišku, kad įvyko
rimtas informacijos nuotėkis, ir tolesnis laukimas galėjo sugadinti
rezultatus, nes neliko netikėtumo. Todėl KKB nusprendė veikti
tučtuojau, tuo galima paaiškinti kai kuriuos dalykus, būdingus
skubėjimui ir nepakankamam pasirengimui. Dabar kai kurie politikai
klausia, kodėl KKB nesikreipė į Seimą dėl kratos padarymo Ainaro
Šleserio bute iš pat ryto. Tačiau gegužės 25 dieną tai daryti
net nebuvo ketinama. Taigi čia tikrai nėra jokios kryptingos įtakos
turėjusiems vykti prezidento rinkimams“, - sakė jis.
Į klausimą apie teigimus, kad yra veiksmų, kurių buvo imtasi,
sąsajų su politiniais įvykiais, jis atsakė kategoriškai: „Ne!
Teisėsaugos institucijoms draudžiama kištis į politiką“.
E.Kalnmejeris pažymėjo, jog žiniasklaidos priemonėse svarstoma
politikų įtaka teisėsaugos institucijoms, bet, jo nuomone, to
nėra.
„Tokie teiginiai skleidžiami labai plačiai. Galiu atsakyti tik
už save - mažiau nei per metus, kai pradėjau eiti generalinio
prokuroro pareigas, manęs nė vienas politikas nemėgino paveikti.
Mano priimtiems sprendimams niekada tiesiogiai poveikio politikai
nepadarė“, - sakė jis.