B.Obamos administracija neseniai grasino vetuosianti gynybos biudžeto projektą, argumentuodama nepasitenkinimu nuostatomis, ribojančiomis su JAV raketine gynyba susijusios techninės informacijos dalijimąsi su Maskva.
Šiuo atveju kalbama apie informaciją, kurią sužinoti Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas kažkada mielai būtų pasamdęs profesionalių šnipų komandą, tačiau palankių santykių su Rusija „atkūrimo“ kryptingai siekianti B. Obamos administracija pasiryžusi ja pasidalinti savanoriškai, tokiu būdu neabejotinai keldama grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui.
Praėjus vos dviems dienoms po kontraversiško administracijos pareiškimo ir B.Obamos išreikšto ketinimo sudominti Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą JAV raketinės gynybos planais jau per Didžiojo aštuoneto susitikimą Dovilyje (Prancūzija) gynybos įstatymo projektas buvo patvirtintas Atstovų rūmų.
Didžiam prezidento komandos nusivylimui, patvirtintame gynybos įstatymo projekte yra nuostata, neleidžianti dalytis su Rusija valstybės nacionaliniam saugumui grėsmę keliančia informacija: 1228-asis skyrius išsako draudimą bet kokiais būdais informuoti Rusijos Federaciją apie Jungtinių Amerikos Valstijų raketinės gynybos technologijas.
Kongreso apdairumas – neatsitiktinis - iki įstatymo projekto patvirtinimo Senate buvo diskutuojama apie B.Obamos administracijos pažadus Maskvai dėl su JAV raketine gynyba susijusios informacijos.
Debatai pradėti aptariant sutarties įžangoje išsakytas su puolamąja ir gynybine ginkluote susijusias nuostatas bei vienašališką Rusijos pareiškimą, neva sutarties ratifikavimas tiesiogiai priklauso nuo to, ar buvo stiprinama JAV raketinė gynyba. Sutartyje dėl puolamosios ginkluotės mažinimo Rusijos išsakyti reikalavimai akivaizdžiai parodė siekį diskutuoti dar ir dėl JAV gynybinės ginkluotės.
Be to, Kongresas atskleidė B.Obamos administracijos planus pasirašyti su Rusija raketinės gynybos susitarimą, kuriame Maskva reikalauja JAV suteikti slaptos informacijos, susijusios su valstybės raketinės gynybos technologijomis bei jų eksploatavimu. Atrodo, jog Kremliaus palankumo ištroškusi Baracko Obamos administracija vienašališkus oponento reikalavimus buvo rimtai pasiryžusi patenkinti.
Atstovų rūmai tokio prezidento komandos kilnumo visgi nusprendė netoleruoti: B. Obamos administracijos žadamo veto grėsmė šaltakraujiškai ignoruota ir gynybos įstatymo projektas patvirtintas triuškinančia 322 „taip“ prieš 96 “ne“ persvara. Manoma, jog panašiai reaguos ir Senatas.
Balandžio 14-ąją 39 respublikonų senatoriai nusiuntė valstybės vadovui adresuotą laišką, kuriame išsakė susirūpinimą dėl reikalavimo perduoti nacionaliniam saugumui grėsmę keliančią informaciją subtilių JAV gynybinių technologijų tema Rusijos dispozicijon bei priešiško prezidento komandos nusiteikimo subtilios informacijos apsaugos atžvilgiu.
Senatoriaus Marko Kirko iniciatyva išsiųstame laiške prezidento administracijos pareikalauta nedelsiant užtikrinti Senatą, jog nacionaliniam saugumui grėsmę kelianti informacija Maskvos nepasieks bei senatorių vardu pastebėta, kad pasiryžimas teikti anksčiau minėtą informaciją Rusijai turint omenyje pastarosios valstybės polinkį šnipinėti bei neslepiamą technologinį bendradarbiavimą su Sirija ir Iranu, yra mažų mažiausiai gluminantis.
Senatorių susirūpinimas suprantamas. Teheranas jau kurį laiką demonstruoja atvirą susierzinimą bei neseniai paskelbė padvigubinęs raketinę ginkluotę. Nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis kovą kongresmenams pareiškė, jog visiškai tikėtina, kad Iranas nuspręs branduolinį ginklą panaudoti pasitelkiant raketines technologijas bei tvirtino Islamo Respubliką kryptingai didinant balistinės raketinės ginkluotės apimtis bei skiriant didelį dėmesį pastarosios vystymui. Naujausi duomenys leidžia manyti didžiąją dalį Irano balistinių raketų jau esant pritaikytas branduolinių krovinių gabenimui.
Aktyviai teikdama visokeriopą pagalbą Rusija nemažai prisidėjo prie Irano branduolinės ir raketinės programos tobulinimo. Tuo atveju, jei JAV nuspręstų teikti Rusijai subtilią su valstybės raketine ginkluote susijusią informaciją, kiltų reali grėsmė, jog rusai – oficialiai ar neoficialiai – pasidalins pastarąja su Teheranu, tokiu būdu suteikdami Iranui puikią galimybę pasinaudoti JAV sistemos trūkumais.
Nepaisant visko, B.Obamos administracija ir toliau demonstruoja polinkį atskleisti slaptą su raketine gynyba susijusią informaciją, be to, valstybė šiuo metu nevysto ir nedislokuoja raketinių technologijų tokiu mastu, kokiu derėtų, atsižvelgiant į aplinkybes.
Raketinių technologijų paplitimas ir poreikis sparčiai auga – būtent dėl to Jungtinėms Valstijoms egzistuoja didesnis nei bet kada trumpojo nuotolio gynybinių sistemų, tokių, kaip, pavyzdžiui, didelio aukščio gynybos zona (THAAD), “Patriot” raketinių sistemų poreikis.
JAV pajėgos užsienyje bei sąjungininkai taip pat nepakankamai apsaugoti nuo trumpojo nuotolio raketų, paleidžiamų iš laivų jūroje bei dideliais kiekiais paleidžiamų ilgojo nuotolio raketų. Vienintelė šiuo metu Jungtinėse Valstijose egzistuojanti sistema, tinkama gynybai atakos tarpkontinentinėmis balistinėmis raketomis (ICBMs) atveju yra antžeminė vidurio linijos gynybos sistema (GMD), kurios pajėgumas yra pakankamai ribotas. Jūrinė „Aegis“ sistema turėtų papildyti GMD ginant nacionalinę teritoriją nuo ilgojo nuotolio raketų iki 2020-ųjų, tačiau neatmetama galimybė, jog Iranas turės ICBM jau 2015-aisiais.
Rūmų lyderiai bei Ginkluotųjų pajėgų komitetas neabejotinai nusipelnė pagyrimo už visų anksčiau minėtų trūkumų pastebėjimą. Patvirtintu gynybos įstatymo projektu numatytos papildomos lėšos gynybai skirtoms trumpojo nuotolio raketinėms technologijoms, GMD sistemai bei „Aegis“.
Projektas taip pat įpareigoja administraciją – o tai labiausiai stebina – skubiai atlikti kosmose lokalizuojamų gaudomųjų naikintuvų techninio ir operacinio įgyvendinamumo studiją. Kosmose lokalizuojami gaudomieji naikintuvai laikomi idealia technologija efektyviai atremti valstybės teritorijos atakas raketinėmis technologijomis.
Bet kokiu atveju, administracijos grasinimas vetuoti akivaizdžiai demonstruoja jog JAV raketine gynyba turėtų rūpintis ne vien Kongresas. Tikimasi, jog bent kuklią pagalbą pasiūlys Baltieji Rūmai, nes priešingu atveju netolimoje ateityje nacionalinis valstybės saugumas bus paaukotas iš paskutiniųjų trokštamo Rusijos palankumo vardan.